Iš surašymo lape įvardytų pragyvenimo šaltinių buvo galima nurodyti ne daugiau kaip tris. Vieną nurodė beveik visi gyventojai, du - 13,4 proc., tris - 1,6 proc. Darbo užmokestį, kaip pagrindinį pragyvenimo šaltinį, nurodė 1 mln. 93 tūkst. (35,9 proc.) gyventojų (2001 m. - 28,6 proc.), pajamas iš savo ar šeimos verslo - 1,5 proc. (2001 m. - 1,4 proc.), pensiją - 7,1 proc. (2001 m. - 4,3 proc.). Šeimos ar kitų asmenų išlaikomais save pripažino 27,5 proc. gyventojų (2001 m. - 33,3 proc.).
Tiesa, ekonominio aktyvumo lygis šalyje per dešimtmetį tarp surašymų išliko toks pats. Praėjusiais metais didžiausias jo lygis užfiksuotas Neringos - 68,3 proc., Visagino - 66,6 proc. ir Vilniaus miesto - 65,5 proc. - savivaldybėse, mažiausias - Alytaus rajono ir Lazdijų (46,2 proc. ir 46,7 proc.) savivaldybėse.