Gelbsti savaitgalis
Alytaus įmonėse ir įstaigose virusas irgi gerokai praretino darbuotojų gretas.
Dešimčiai tūkstančių gyventojų šią savaitę teko beveik du šimtai sergančių gripu ir kitomis peršalimo ligomis.
"Džiaugiuosi, kad atėjo savaitgalis ir viliuosi, jog kitą savaitę gripas atsitrauks. Sergančiųjų daug - iš 410 darbuotojų apie pusšimtis.
Smuko gamyba. Įprastai per savaitę pagaminame apie 950 šaldytuvų, o šią tik 890. Pasivysime planus, kai pasveiksime", - kalbėjo bendrovės "Snaigė" gamybos vadovas Virginijus Dumbliauskas.
Jis pastebėjo, kad tuose cechuose, kur žmonės dirba toliau vienas nuo kito, mažiau sergančių.
Gripo virusas greičiausiai plinta surinkimo ceche tarp dirbančiųjų prie konvejerio.
Bendrovėje mašinų gamykla "Astra" iš 240 susirgo 31 darbuotojas.
Vykdančioji direktorė Onutė Tutlienė įsitikinusi, kad ir daugiau žmonių būtų gavę nedarbingumo pažymėjimus.
"Bet kai kurie susirgusieji prašo 2-3 dienų mokamų atostogų, nes bijo imti nedarbingumo pažymas ir gauti tik 40 procentų kompensuojamo uždarbio. Jie tikisi savaitgalį pasveikti", - teigė O. Tutlienė.
Darbščiausiems, šioje įmonėje pakeičiantiems sergančius kolegas mokamos premijos
Sveikuoliams - premijos
Vienoje didžiausių Šiaulių miesto įmonių – „Baltik vairas“ iš daugiau nei 500 čia dirbančių žmonių šiuo metu serga 25 darbuotojai.
„Baltik vairas“ personalo vadovė Jūratė Sobutienė sakė nepastebėjusi, kad šioje įmonėje dirbantys žmonės „bijotų“ sirgti.
„Jei sveikata bloga, tai nelabai ir padirbsi prie konvejerio. Gamyba įmonėje organizuojama taip, kad be didesnio vargo galime suteikti savo darbuotojams ir Darbo kodekse numatytą galimybę administracijai leidus neatvykti į darbą.
Jei blogai pasijutęs darbuotojas mano, kad gal jam pakaks namuose praleisti tik vieną dieną, tai mes jam suteikiame tokią galimybę“, - sakė J. Sobutienė.
„Baltik vairas“ administracijos dėka čia dirbantys žmonės turi ir lengvatų, kurių neturi kitų Lietuvos įmonių darbuotojai.
„Jei dirbantis žmogus per metus dėl ligos praleidžia ne daugiau kaip tris dienas tai, tai metų pabaigoje jis gauna 10 procentų jo vidutinio atlyginimo dydžio priemoką.
Tai reiškia, kad žmogus, per mėnesį uždirbantis 2000 litų ir per metus nesirgęs, arba dėl ligos praleidęs ne daugiau trijų darbadienių, metų pabaigoje gauna 200 litų vienkartinę priemoką“, - sakė J. Sobutienė.
Stengiasi greičiau pakilti iš ligos patalo
Šiaulių spaustuvės „Titnagas“ direktorius Edvardas Kukanauskas pripažino, kad nepalankus apmokėjimas už dėl ligos praleistus darbadienius gali paskatinti darbuotoją eiti į darbą ir apsirgus.
„Nekalbu apie gripą - yra ir kitos ligos, skaičiuoja kiekvienas, kaip jam geriau. Būna, kad ir po operacijos žmogus anksčiau pradeda dirbti. Įvairių variantų yra.
Čia priklauso nuo žmogaus, ko jis nori. Jei žmogus nori užsidirbti, jis dirba, jei jam pakanka to tūkstančio litų, jis ieško kitų variantų“, - portalui lrytas.lt sakė bendrovės „Titnagas“ direktorius.
Jis pripažino, kad įmonėje yra sergančiųjų, bet ne gripu. "Dėl gripo epidemijų nesame turėję problemų ir anksčiau“, - portalui lrytas.lt tvirtino E. Kukanauskas.
„Stengiamės išmokyti darbininkas dirbti keliose darbo vietose, keliame jų kvalifikaciją. Todėl jei vienas darbininkas suserga, jį galime pakeisti kitu.
Darbininkus iš vieno darbo baro į kitą kartais tenka siuntinėti ne tik dėl ligos, bet ir dėl netolygaus darbo krūvio, kurį sąlygoja užsakymų nepastovumas“, - sakė per 60 darbuotojų turinčiai bendrovei vadovaujantis E. Kukanauskas.
Nuo ligų gelbsti skiepai
„Nesijaučia jokios gripo epidemijos. Žmonės dirba kaip dirbę. Gal vienas-kitas ir serga, tačiau tai - tik retos išimtys“, - portalui lrytas.lt sakė Šiaulių alaus daryklos „Gubernija“ generalinė direktorė Violeta Dunauskienė.
„Gubernija“ vadovė sakė nemananti, kad čia galėtų būti kokių paslėptų išskaičiavimų.
Pasak V. Dunauskienės, iš 189 šiuo metų bendrovėje dirbančių darbuotojų nedarbingumo lapelius turi vos keli žmonės. Išlikti sveikiems bendrovės darbuotojams galbūt padeda ir skiepai – darbuotojai nuo gripo buvo paskiepyti įmonės lėšomis.
Vaistams skyrė 8000 litų
Jei darbuotojų dėl ligos ar kitų priežasčių laikinai ima stigti, "Baltik vairas" pasinaudoja laikina samda.
„Turime sutartis su įmonėmis, kurios, prireikus, mums pasiūlo darbuotojų. Kadangi su šiomis įmonėmis bendradarbiaujame jau ne vienerius metus, jie žino mūsų poreikius ir padeda.
Pasinaudoję laikina samda mes galime pakeisti susirgusį žmogų. Todėl gamybos procesas bendrovėje „Baltik vairas“ nenutrūksta net ir tada, kai vienas ar keli specialistai suserga.
Net ir per didžiausias epidemijas sergamumas gamykloje nėra viršijęs 8 procentų“, - sakė J. Sobutienė.
Ligos užkluptas „Baltik vairas“ darbuotojas gali pasinaudoti jam įmonės administracijos suteikta lengvata ir atgauti pinigus išleistus vaistams.
Bendrovės administracijos įsteigtą fondą, iš kurio darbuotojams mokamos kompensacijos už vaistus, administruoja gamyklos profsąjunga.
„Baltik vairas“ dirbantis žmogui už įsigytus vaistus per metus gali gauti iki 200 litų kompensaciją.
Pernai savo darbuotojų įsigytiems vaistams kompensuoti bendrovės „Baltik vairas“ administracija skyrė 7992 litus.
Serga dešimtadalis pardavėjų
Prekybos centruose pirkėjams taip pat tenka ilgiau užtrukti, nes padaugėjo tuščių kasų.
Bendrovės "Maxima LT" atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė patikino, kad visoje Lietuvoje jų prekybos centruose darbuotojų sergamumas beveik vienodas.
"Alytuje serga daugiau kaip 10 procentų pardavėjų ir kitų darbuotojų. Visada bandome numatyti aplinkybes ir pasiruošti. Keičiami grafikai, ieškoma sprendimų, kad klientai visose parduotuvėse būtų aptarnaujami tinkamai", - tvirtino O. Malaškevičienė. ˙
Ligos patale gauna mažesnę algą
Už dvi pirmąsias kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, ligos pašalpą moka darbdavys. Ši pašalpa negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.
Asmenims, gaunantiems pajamų pagal autorines sutartis, ligos pašalpa už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas nemokama.
Iš „Sodros“ biudžeto lėšų ligos pašalpa darbuotojui pradedama mokėti nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos.
Nuo trečiosios iki septintosios (imtinai) laikinojo nedarbingumo dienos sergančiajam mokama 40 procentų jo uždarbio dydžio, o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – 80 procentų jo uždarbio dydžio išmoka.
Tai reiškia, kad susirgusio darbuotojo piniginė patuštės ne tik dėl vaistams išleistų pinigų, bet ir dėl sumažėjusių įplaukų.
