Kai dėl kaitros norisi išsinerti iš odos, apie kainas galvojama mažiausiai. Rinkdamiesi ledus, lietuviai nebesuka galvos ir dėl dailių kūno linijų. Ledų pardavėjai stebisi – mūsų šalies vartotojai ledais mėgaujasi tik tada, kai nori atsigaivinti, o gaivinasi pačiais riebiausiais – grietinėlės plombyru.
Ledų gamyba ir prekyba Lietuvoje – sezoninis verslas, kurio sėkmę tiesiogiai lemia orai. Net patį vidurvasarį, termometro stulpeliui rodant 18-19 laipsnių, ledų nuperkama perpus mažiau nei esant 24 laipsnių temperatūrai. Tad šalį užklupus karščio bangai, ja skuba pasinaudoti verslininkai, vos per kelias dienas susikraunantys nemenką pelną.
Žiemą ledus pamiršta
„Po ilgos žiemos ir trumpo pavasario nėrėme tiesiai į karštą vasarą – tai mus labai džiugina“, - prisipažino vieno populiariausių prekinių ženklų „Dadu“ savininkės bendrovės „Vikeda“ generalinis direktorius Justas Ramanauskas.
Ledų gamintojai, pastaraisiais metais vis daugiau produkcijos eksportuojantys į užsienį, pastebi, jog lietuviai valgymo įpročių nekeičia jau daug metų – ledus jie perka daugiausiai vasarą ir tuo išsiskiria iš kitų Šiaurės Europos valstybių.
Bendrovės „Vikeda“, bandančios įsitvirtinti Estijos rinkoje, vadovas pastebi, jog šios šalies gyventojų įpročiai gerokai skiriasi nuo mūsiškių. Tarkime, estai vasarą suvartoja dukart daugiau ledų negu žiemą, o lietuviai – 10 kartų daugiau.
„Gerokai šiauriau nuo mūsų gyvenantys suomiai, švedai, norvegai ir šaltuoju sezonu ledų suvalgo gerokai daugiau nei lietuviai. Skirtumas tas, jog šiauriečiai ledus valgo kaip desertą – bet kuriuo metų laiku, taip, kaip mes šokoladą. Lietuviai ledus vartoja kaip vasaros produktą norėdami atsigaivinti. Kavinėje ar restorane desertui ledų užsisakome gana retai, net ir vasarą, o, tarkime, Suomijoje ledai – vienas pagrindinių desertų“, - aiškino J. Ramanauskas.
Populiariausias išlieka plombyras
Pagrindinės Lietuvos ledų gamintojų eksporto kryptys atitinka lietuvių migracijos kryptis. Daugiausiai ledų parduodama Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Jungtinėse Valstijose, Vokietijoje, Ispanijoje, auga pardavimai Australijoje, Skandinavijoje.
Pastaruosius penkerius metus eksportuojamų produktų dalis vis didėjo. Jei 2008-aisiais užsienyje buvo parduota tik trečdalis Lietuvoje pagamintų ledų, tai 2011 metais svarstyklės pakrypo į priešingą pusę – lietuviams parduodama mažiau nei pusė produkcijos.
Užsienio rinkai skirtas ir gerokai įvairesnis ledų asortimentas. Gamintojai jau įprato prie pastovaus lietuvių skonio, tad naujovių čia pateikia saikingai.
Lietuvos smaližiai jau daugelį metų lieka ištikimi trims labiausiai pamėgtiems skoniams – vaniliniam plombyrui, šokoladiniams ir karameliniams ledams.
J. Ramanauskas teigė, jog sprendimas gaminti ir ne tokius riebius pieninius ledus, nepasiteisino. Tyrimai parodė, kad šiuos ledus, kurių riebumas tesiekia 4 proc. ir yra triskart mažesnis nei plombyro, mėgstantys žmonės yra linkę ir mažiau už juos mokėti.
„Tai reiškia, kad mes priversti konkuruoti mažesnės kainos segmente, o tai labai sunku, nes vitrinose apstu pigesnės lenkiškos ir rusiškos produkcijos, gaminamos ne natūralaus pieno, o augalinių riebalų pagrindu“, - kalbėjo bendrovės „Vikeda“ vadovas.
Pusė pagaminamų "Dadu” prekės ženklo ledų iškeliauja į užsienį. Pernai iš viso pagaminta apie 28 mln. porcijų, šiemet planuojama pagaminti dar daugiau - apie 32 mln. porcijų.
Perka mažiau, bet geresnių
Lietuvos ledų rinkoje jau daugelį metų karaliauja kelios įmonės, radusios savo pirkėją. Tai Mažeikiuose įsikūrusi bendrovė „Ingman ledai“, Kėdainių „Vikeda“, Kauno „Premia KPC“ (buvęs „Kauno pieno centras“), Panevėžio „Pieno žvaigždės“ ir „Klaipėdos pienas“. Ledų cechą ką tik Alytuje atidarė ir "Rivona".
Pastaraisiais metais joms tenka atlaikyti gerokai pigesnės produkcijos importą iš kaimyninių šalių. Augalinių riebalų ir pieno miltelių pagrindu pagaminti ledai dažniausiai parduodami rusiškose ar lenkiškose pakuotėse. Jų kaina dukart ir daugiau mažesnė už vietoje iš natūralaus pieno ir sviesto pagamintus ledus.
Tiesa, ne visi šie produktai atkeliavo iš užsienio – kai kurie gamintojai įsigudrino lietuviškus ledus parduoti su lenkiškomis ar rusiškomis etiketėmis.
„Mes gaminame ledus iš nenugriebto pieno, kurį jau daug metų perkame iš to paties ūkio, bei sviesto, kurį mums tiekia Lietuvos ūkininkai. Tai pagrindinės žaliavos, mes konkuruojame aukštesniame rinkos segmente, todėl ir mūsų ledai kainuoja ne 40 ar 90 centų, o 2 litus“, - aiškino J. Ramanauskas. Anot jo, pirkėjai,pamėgę geriausios kokybės ir iš natūralių produktų pagamintus ledus, mažiausios kainos nesivaiko.
„Skoniu ir kokybe mums puikiai sekasi konkuruoti, bet kaina – sunkiai“, - neslėpė bendrovės „Premia KPC“ generalinis direktorius Alvydas Malakauskas. Tačiau vietos gamintojus guodžia tai, kad kaina daugeliui lietuvių jau nebėra pagrindinis kriterijus renkantis ledus. Vis daugiau pirkėjų paėmę į rankas naują pakuotę, pirmiausiai atidžiai perskaito produkto sudėtį ir tik tada apsisprendžia, ar ledai verti nurodytos kainos.
Nuo 1997-ųjų ledų gamybos versle besisukantis A. Malakauskas teigė pastebėjęs ir kitą įdomią tendenciją: „Jei oras prastas, žmonės renkasi klasikinius skonius, vengia eksperimentuoti. Kai karšta – priešingai, yra linkę ragauti naujienas ir išbandyti naujus skonius“.
Vilniaus bendrovė "Rivona", vieną po kito atgaivina prieš dešimtmetį įsigytos bankrutavusios Alytaus pieninės pastatus. Čia ką tik įrengtas ledų cechas.
Kartu su nauja ledų gamybos linija ir šaldymo įrenginiais jis kainavo apie pustrečio milijono litų.
Per mėnesį jau pradėti gaminti šešių pavadinimų pieniški ir grietininiai ledai su įvairiais priedais ir glaistais, o netrukus jų asortimentas pagausės dar keturiais.
Per parą 18 darbuotojų pagamina 90 tūkstančių porcijų "Gar2" ledų traškiuose vafliniuose rageliuose ir ant pagaliuko.
Šiuos ragelius kepa taip pat Alytaus bendrovė "Albava".
"Ledus gaminame pieninėje, todėl jiems nauodajme tik šviežią pieną ir saldžią grietinėlę be jokių augalinių riebalų.
Tikiuosi, jog ledų valgytojai juos greit pamėgs", - sakė Alytaus pieninės vadovas Valius Packevičius.
Pratina prie šaldyto jogurto
Ledų gamintojai per daugelį metų įsitikino – bandyti keisti lietuvių skonį – itin sunkus ir daug kantrybės reikalaujantis darbas. Didžioji dalis smaližių lieka ištikimi pamėgtam plombyrui – riebiems, tačiau natūralų pieno skonį turintį ledams, kuriuos lietuviai mėgsta be jokių priedų. Tai patvirtina ir nuolat atliekami rinkos tyrimai.
Net žinodamos nepajudinamus lietuvių ledų valgymo įpročius dvi jaunos vilnietės – Vilma ir Audra Žilėnaitės ryžosi į mūsų šalį atvežti naujovę – ledus iš natūralaus šaldyto jogurto. Verslo idėją merginos parsivežė iš Ispanijos, kur leido savo atostogas.
Pirmoji „Yogis“ ledainė atidaryta lygiai prieš metus Vilniuje, antroji, veikianti frančizės pagrindu, duris šių metų vasarį atvėrė Klaipėdoje. Pajūryje galima pamatyti ir šiuo prekiniu ženklu pažymėtą autobusiuką, iš kurio prekiaujama šaldytu jogurtu, gaiviais kokteiliais ir kitais skanėstais.
Nuo tradicinių ledų jie skiriasi tuo, kad yra gaivūs ir neriebūs, ypač tinkantys karštą vasaros dieną.
Verslo idėjos autorė V. Žilėnaitė tikino, jog drąsus sprendimas pasiteisino.
„Baimės įvedant visai naują ir rinkai nepažįstamą produktą visada yra, tačiau po metų veiklos galime drąsiai teigti – lietuviai vertina šaldytą jogurtą. Ir rinkdamiesi šaldytus jogurtus lietuviai nėra konservatyvūs – drąsiai renkasi dar neišbandytus skonius, pavyzdžiui, vienas populiariausių priedų „Yogis“ ledainėse yra klevų sirupo užpilas, kuris nėra žinomas produktas Lietuvoje“, - sakė V. Žilėnaitė.
„Yogis“ ledaines ypač pamėgo mažieji smaližiai. Vaikus vilioja tai, kad galima pasirinkti norimus priedus – sirupą, šokoladą, kondensuotą pieną, riešutus, įvairių rūšių saldainius ir vaisius.
Tačiau šis gaivus desertas – daug brangesnis už įprastų ledų porciją.
Sunkmečiu prastėjo kokybė
Ekonominės krizės laikotarpiu sunkiai vertėsi ir ledų gamintojai. Daugelis iš jų buvo priversti mažinti produktų kainas, o jų gamybai naudoti pigesnę žaliavą. Rinkos svyravimus atspindi ir Lietuvos statistikos departamento duomenys.
2008 metais pagaminta daugiau kaip 25 mln. porcijų ledų, 2009 – 21 mln., 2010- 24 mln., o 2011-aisiais – 18 mln. 2011 metais lietuviškų ledų iš viso parduota už 96 mln. litų.
Iš importuojamų gaminių pernai mūsų šalyje daugiausiai parduota lenkiškos produkcijos – iš viso už 15 mln. litų. Antroje vietoje pagal populiarumą – latviški ledai, jų lietuviai pirko už 13 mln. litų. Trečioje vietoje – Estijoje pagaminti ledai, kurių iš viso nupirkta už 3,6 mln. litų.
Šių metų gegužę, palyginti su balandžiu, ledų kaina atpigo vidutiniškai 7,5 proc. Tad ledų pardavimai šią vasarą, tikėtina, dar labiau šoktels į viršų.
Kaip išsirinkti ledus
Maisto kontrolieriai aiškina, kad ledų skonis ir kokybė turi atitikti etiketėje nurodytas savybes. Kokios jos?
Jei į ledus dedami tik pieno riebalai ir baltymai, jie priklauso I grupei ir vadinami grietininiais arba pieniniais. Tokių ledų riebumas gali būti nuo 8 iki 2,5 proc., jų etiketėse paprastai būna parašyta „Grietininiai ledai“.Tokių ledų sudėtyje pieno riebalai negali būti pakeisti augaliniais riebalais.
Riebūs ledai, ant kurių nėra užrašo „Grietininiai“ reiškia, kad leduose dalis pieno riebalų pakeista augaliniais riebalais, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į ledų sudedamųjų dalių sąrašą.
Populiarumą Europoje ir Lietuvoje užkariavo ir vaisiniai ledai, kurie skirstomi į sorbetą ir šerbetą. Sorbetas – tai ledai be riebalų, o šerbeto sudėtyje paprastai būna iki 2,5 proc. riebalų.
Šie ledai gerai atgaivina karštą dieną, juos gali rinktis tie, kuriems nelabai patinka pienas ar grietinė.
Tradiciškai pavadinimas „Plombyras“ tapatinamas su riebiais valgomaisiais ledais, tačiau tokiuose leduose pieno riebalai gali būti pakeisti aliejais arba įvairių augalinių riebalų mišiniais, kurie leidžia pagaminti pigesnį produktą.
