Atnaujinti dar sovietmečiu pastatytą Draugystės stotį privertė vis didėjantis į Klaipėdos uostą geležinkeliais gabenamų įvairių prekių srautas.
Modernizavus ir išplėtus kelynus, atsivėrė naujos eksporto ir importo galimybės: riedmenys su kroviniais nebesitvenks stoties prieigose, galės sparčiau darbuotis uosto įmonės.
Pastabų – jokių
Strateginis daugiau nei 129,4 mln. litų vertės projektas tapo iššūkiu įmonei „Lietuvos geležinkeliai”, jos skelbtą konkursą laimėjusiai statybų bendrovei „Hidrostatyba” ir partneriams („Kauno tiltams”, „Mitnijai”, „Šiaulių rangai”, „Gelmagiui”).
Buvo rekonstruota 28 kilometrai kelyno, pakeisti 79 iešmai. Klaipėdos uosto naudotojų veikla per tą laiką nesustojo, nes dirbta nestabdant traukinių eismo.
Per trejus metus stotyje nutiesti nauji lietaus nuotekų ir vandentiekio tinklai, įvadiniai kabeliai, sumontuoti signalizacijos įrenginiai, elektroninių ryšių komunikacijos, iškilo naujas gamybinis-administracinis pastatas.
Visa stotis apjuosta 1,8 metro aukščio metalo ir plastiko tvoromis. Laiku ir kokybiškai baigę visus darbus statybininkai iš užsakovų jokių pastabų nesulaukė.
Nesustabdė uosto darbo
„Hidrostatybos” generalinis direktorius Pranas Šidiškis šį projektą vertina kaip vieną sudėtingiausių per visą bendrovės istoriją.
„Buvo sutelkta apie 100 darbininkų. Nelengva kloti naujus kelynus, kai jais dunda traukiniai. Užsakovai ketino įkurti direkciją visiems veiksmams koordinuoti, bet jos neprireikė: su „Lietuvos geležinkelių” valdymo tarnybomis dirbome minučių tikslumu.
Mums pavyko suderinti eismo pertraukų ir kelynų montavimo grafikus”, – pasakojo P.Šidiškis.
Atnaujinant stotį uoste krovinių nesumažėjo. Todėl įgyta patirtis bendrovei pravertė panašiai rekonstruojant veikiančią Rimkų geležinkelio stotį.
„Šio projekto vertė – apie 40 mln. litų. Klojame naujus kelynus Vilkyčių–Klaipėdos ir Kūlupėnų–Kretingos geležinkelio ruožuose, rengiamės darbams Jiesios–Kauno atšakoje.
Šie projektai irgi vertinami dešimtimis milijonų litų”, – sakė „Hidrostatybos” projekto vadovas Romas Stonkus.
Kaip šveicariškas laikrodis
Draugystės stotis anksčiau aptarnavo tarptautinę jūrų perkėlą Klaipėda–Mukranas. Uoste prieš 27 metus atidaryta perkėla tada buvo svarbus strateginis objektas – penki didžiuliai keltai plukdė krovinius Rytų Vokietijoje dislokuotam SSRS kariniam kontingentui.
Ši stotis, anot P. Šidiškio, ir dabar nepraradusi strateginės reikšmės: „Pietinėje uostamiesčio dalyje įsikūrusios naujos krovos kompanijos ir logistikos įmonės skleidžia sparnus, jų veiklai reikia patikimo užnugario – naujų kelynų.
Pastaruoju metu itin veržli uosto plėtra skatina ir vietinio geležinkelio mazgo bei kelių plėtrą. Džiaugiamės prisidėję prie šio Lietuvai itin svarbaus projekto.”
„Hidrostatybos” posūkį į transporto objektų statybos rinką bendrovės valdybos pirmininkas Jonas Dumašius sieja ne tik su iššūkiais, bet ir valstybės institucijų pasitikėjimu.
„Stengiamės teikti aukščiausios kokybės paslaugas, investuoti į pažangiausias technologijas, įrangą. Šiam projektui man nereikėjo skirti papildomo dėmesio.
Valdymo mechanizmas veikė kaip šveicariškas laikrodis. Solidūs užsakovai pastebi skaidrias, atsakingai ir profesionaliai dirbančias, su valstybe sąžiningai atsiskaitančias įmones”, – sakė J. Dumašius.
Vakar, kai atnaujintu Draugystės stoties kelynu nuriedėjo traukinys, „Lietuvos geležinkeliai” ir „Hidrostatyba” sukirto delnais dėl kito svarbaus objekto statybos: vadovai pasirašė sutartį dėl geležinkelio ruožo Jiesia–Kaunas rekonstravimo.
Šį daugiau nei 208 mln. litų vertės projektą generalinis rangovas „Hidrostatyba” įgyvendins su išbandytais ir patikimais partneriais – bendrovėmis „Šilutės automobilių keliai”, Geležinkelių tiesimo centru (GTC), „Fima” ir „Viaduku”.
Trukdo netobuli įstatymai
Užsakymų nestokojanti „Hidrostatyba”, regis, dar neatsigavusi nuo statybų rinką sudrebinusios ekonominės krizės. Sumokėjus mokesčius ir algas darbuotojams, ne tiek jau daug lėšų lieka investicijoms į naujas technologijas ar įrangą.
Sunkmečiu, sumenkus statybų rinkai, „Hidrostatybos” investicijos sumažėjo beveik penkis kartus. Kartais dirbta tik tam, kad būtų išsaugoti specialistai.
„Statybų rinką smukdo ir ydingas Viešųjų pirkimų įstatymas, parankus abejotinos reputacijos įmonėms. Piršdamos paslaugas, neatitinkančias realių darbo sąnaudų, jos laimi konkursus, bet vėliau nesugeba laiku ir kokybiškai įgyvendinti projektų.
Tuomet prasideda įvairūs gudravimai ieškant būdų trūkstamoms lėšoms gauti. Statybų užsakovus nervų karai neretai įsuka į teismų karuselę, ištuština jų finansinį užnugarį, o galiausiai nukenčia ir viešieji interesai”, – kalbėjo Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas J. Dumašius.
P. Šidiškis rėžia dar atviriau: „Tokios įmonės taupo žmonių sąskaita, už darbą atsiskaitydamos vokeliuose. Naudoja pigesnes, nesertifikuotas medžiagas ir įrangą, dėl to nukenčia statinių kokybė.
Apie darbų saugą ar kitokius reikalavimus jau nekalbu. Socialiai neatsakingos įmonės gyvena tik šia diena. Stebiuosi, kaip jos įsigyja viešųjų pirkimų konkursams būtinus veiklos leidimus, kvalifikacijos atestatus?”
Patirtis – 20 metų
„Hidrostatyba” statybų rinkoje įsitvirtino prieš 20 metų, atnaujinusi valstybinę įmonę „Klaipėdos nafta”. Jurbarko miestas naudojasi bendrovės sumontuotais nuotekų biologinio valymo įrenginiais.
Klaipėdoje jos vardą garsina rekonstruotas Jūrininkų prospektas ir šiaurinis išvažiavimas, sutvarkytas Jono kalnelis, rekonstruotos Danės krantinės, įrengta jachtų ir mažųjų laivų prieplauka piliavietėje, pastatytas pėsčiųjų tiltas per geležinkelį.
Laimėjusi Palangos savivaldybės konkursą „Hidrostatyba” atnaujino poilsiautojų pamėgtą J. Basanavičiaus pėsčiųjų gatvę. Kaune įrengė M.K.Čiurlionio tilto kairįjį prietiltį – techniškai itin sudėtingą transporto mazgą.
Šis objektas buvo bene pirmasis Lietuvos statybininkų bandymas dirbti koncesijos pagrindais. Investicijos jau pradeda grįžti.
Pernai įmonių „Hidrostatyba” ir „Fima” konsorciumas bei Vilniaus universitetas pasirašė beveik 156 mln. litų vertės rangos ir projektavimo sutartį dėl statybų „Saulėtekio slėnyje”.
Rangovai įsipareigojo per trejus metus pastatyti 25 tūkst. kvadratinių metrų ploto Nacionalinį fizinių ir technologijos mokslų (NFTM) centrą.
Po dvejus metus trukusio pasirengimo šis projektas pagaliau suderintas.
Buvęs VU rektorius Benediktas Juodka įsitikinęs, kad tai – istorinis Lietuvos mokslo įvykis: „NFTM centre vienysime mokslo pajėgas, studijas ir verslą. Sukūrę šiuolaikišką technologijų infrastruktūrą, mes irgi galėsime sėkmingai konkuruoti tarptautinio mokslo rinkoje.”
Nacionalinės reikšmės statybą „Saulėtekio slėnyje” P. Šidiškis vertina kaip naują veiklos nišą: „Dirbti su mokslo bendruomene mums visada įdomu, o bendradarbiauti su Vilniaus universitetu – didelė garbė.”
Ne kartą sulaukė apdovanojimų
Penkių grupės „Hidrostatyba” įmonių darbų ir paslaugų apyvarta pernai siekė daugiau kaip 180 mln. litų. Jose dirba daugiau kaip 700 žmonių. Per 18 metų bendrovė valstybei sumokėjo apie 389 mln. litų mokesčių.
„Hidrostatybos” Palangoje įgyvendintas J.Basanavičiaus gatvės rekonstravimo projektas pripažintas Metų gaminiu (2005 m.).
Metų gaminio prizai pelnyti už Klaipėdoje sumontuotą pėsčiųjų tiltą (2010 m.), rekonstruotas Danės krantines nuo Biržos tilto iki žiočių (2011 m.).