„Išliekant spartiems ūkio augimo tempams, verslo naujokų lūkesčiai dėl ekonomikos perspektyvų gerėja, todėl jie dar aktyviau domisi išorinio finansavimo galimybėmis. Sausio-birželio mėnesiais daugiausia VSF paskolų išduota kavinių, restoranų, mažmeninės prekybos, stomatologijos kabinetų verslui steigti. Pavasarį itin didelio populiarumo sulaukė ir paskolos automobilių techninio aptarnavimo paslaugoms steigti“, – sakė Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Europos Sąjungos projektų skyriaus vadovas Tomas Valauskas.
Pasak T. Valausko, nepaisant beveik trečdaliu išaugusių bendrų kreditavimo apimčių, vidutinė vienos VSF paskolos suma tiek pernai, tiek šiemet išliko stabili – per 60 tūkst. litų.
VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktoriaus Dovydo Varkulevičiaus teigimu, finansiniai ištekliai verslo pradžioje svarbūs tiek pat, kiek ir pati verslo idėja: „Neužsitikrinus išteklių apyvartinėms lėšoms galima „užgesinti“ net ir patraukliausią verslo idėją. Todėl matomas rinkos aktyvumas skolinantis verslo pradžiai rodo vis didesnę šalies gyventojų drąsą steigti savo verslą ir prisiimti už jį atsakomybę“.
LCKU duomenimis, per trejus VSF gyvavimo metus iki š.m. liepos 1 d. 57 kredito unijos iš viso sudarė 513 paskolų sutartis, kurių bendra suma – 27,9 mln. Lt.
Iš visų paskolų 353 išduotos uždarosioms akcinėms bendrovėms, 135 – fiziniams asmenims, veikiantiems su verslo liudijimu arba veiklos pažyma, 25 – individualioms įmonėms. Šia finansavimo galimybe pastaruoju metu susidomėjo ir nauja verslo forma – mažosios bendrijos, kurioms nuo š. m. liepos 1 d. suteikta teisė tapti kredito unijų narėmis.
