Kartu prezidentės atstovas neatmetė, kad Lietuvai kitąmet vėl gali nepavykti išlaikyti suplanuoto deficito.
„Šiuos metus mes matyt baigsime 2,8 proc. turėdami deficitą. Tačiau jau kitais metais pagal Konvergencijos programą mes turėtume turėti apie 1,5 proc. deficitą. Galbūt, kaip ir dažnai atsitinka, to deficito rodiklio nesugebėsime pasiekti, tačiau jis jau leidžia kalbėti, atsiranda tam tikros erdvės planuoti, kaip patenkinti įsipareigojimus ir žmonių lūkesčius“, - antradienį interviu Žinių radiju sakė prezidentės vyriausiasis patarėjas socialinės politikos ir ekonomikos klausimais N.Udrėnas.
Jo teigimu, kitais metais įmanoma kiek pagerinti gyvenimą.
„Turime galimybes šiek tiek pagerinti gyvenimą. Prezidentė ypač akcentuoja, kad mažiau uždirbantiems žmonėms reikia leisti pajusti atsigaunančią ekonomiką“, - antradienį interviu Žinių radiju sakė prezidentės vyriausiasis patarėjas socialinės politikos ir ekonomikos klausimais N.Udrėnas.
Jo teigimu, blogas ženklas, kad Lietuva po Nepriklausomybės atkūrimo gyvena į skolą, o Latvija ir Estija planuoja perteklinius biudžetus.
„Tačiau vistiek būtina suderinti tiek finansinės drausmės būtinybę, tiek atlyginimų atstatymą bei laipsnišką didinimą, ypač socialiai jautrioms žmonių grupėms ir mažai uždirbantiems žmonėms“, - sakė prezidentės patarėjas.
Jo teigimu, finansų ministro darbas yra nepavydėtinas, ypač biudžeto formavimo metu.
„Esant tokiai finansinei situacijai, dabartiniam finansų ministrui situacija yra daug geresnė, jis vistiek turi daug didesnį aruodą - paskirstyti arti 1 mlrd. litų daugiau lėšų. Žinoma, daug tų norinčių. Kiek mes žinome, vėl buvo milijardiniai norai pateikti iš įvairių asignavimų valdytojų. Tačiau būtina matyti bendrą didelį paveikslą“, - tvirtino N.Udrėnas.
Jo teigimu, nerimo kelia akcizų ir PVM surinkimo strigimas, todėl mokesčius surenkančios institucijos turėtų atidžiau vertinti, kaip suvaldyti šešėlį.
„Bet yra ir kitų sferų, kaip valstybės valdomas turtas, įmonės. Iki šiol stringa centralizuotai valdomo turto reforma. Kiekviena ministerija, įstaigėlė nori būti atskira kunigaikštija ir taip valdyti savo resursus, savo išteklius. Manau, tikrai ne paslaptis, kad nemažai etatų ir įstaigų, kurias panaikinus niekas nepastebėtų, kad jos yra panaikintos“, - sakė prezidentės patarėjas.
Jo teigimu, erdvės optimizavimui yra daug.
