Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos alaus rinka susitraukė 6,5 proc. Bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas prognozavo, kad šįmet jos irgi lauks smukimas – maždaug 2-2,5 proc.
Nepaisant to, yra ir įdomių teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, gerokai (nuo 19,2 proc. užpernai iki 25,1 proc. pernai) išaugo parduotuvėse perkamo aukščiausios kategorijos – „Premium“ alaus dalis. Anot R.Viršilo, tai liudija apie augančią gyventojų perkamąją galią.
Bene labiausiai mūsų šalies aludariai džiaugiasi tuo, kad mažėja importinio alaus dalis rinkoje. Praėjusiais metais bet kokioje taroje parduodamo užsieninio alaus paklausa smuko 21,4 proc., o stiklo ir metalo taroje – 18,1 proc.
„Matome, kad principas „pirk prekę lietuvišką“ realiai veikia. Tai turėtų džiuginti ir valstybę, kuriai vietos verslas sumoka daugiau mokesčių“, – sakė pernai beveik 470 mln. litų apyvartą pasiekusios bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ vadovas.
Pasak R.Viršilo, šįmet nemažai vilčių siejama su „craft“ – mažomis partijomis gaminamo alaus kategorija. Mat didieji aludariai, siekdami išskirtinumo, po savo sparnais mėgina priglausti ar įsteigti mažas daryklas, kuriose alus verdamas mažomis partijomis, pilstomas į kitokią tarą ir parduodamas brangiau, nei vadinamasis „mainstream“ alus.
„Švyturys-Utenos alus“ tokią mažą daryklėlę, pavadintą „Raudonų plytų“ vardu, įkūrė „Švyturio“ alaus darykloje Klaipėdoje.
