Studiją atliko Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA)
Teisės mokyklos Williams institutas ir JAV Tarptautinio vystymosi
agentūra (USAID). Be Lietuvos, Latvijos ir Estijos jo metu analizuota
padėtis dar 36 šalyse.
Tyrimo išvadose teigiama, kad valstybės, kuriose homoseksualūs
santykiai smerkiami, dažnai yra ir tos, kuriose bendrasis vidaus
produktas yra mažiausias.
Baltijos šalys ir pagal gyventojui tenkantį BVP, ir pagal
įstatymų tolerantiškumą homoseksualiems asmenims, tyrimo duomenimis, atsidūrė
ties valstybių sąrašo viduriu.
Apibendrinant tyrimo rezultatus teigiama, kad „viena papildomai
suteikta teisė yra susijusi su maždaug 1,4 tūkst. dolerių BVP
gyventojui daugiau“. Ir dar atkreipiamas dėmesys į tai, kad diskriminuojami ar
persekiojami homoseksualūs ir transseksualūs asmenys negali
visapusiškai savęs realizuoti ir dirbdami prisidėti prie šalies ekonomikos.
„Bulgarijoje, Estijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje
vidutiniškai vienas iš keturių LGBT (lesbiečių, gėjų,
biseksualių, transseksualių) asmenų ieškodamas darbo jautėsi
diskriminuojamas dėl savo lytinės tapatybės ar seksualinės
orientacijos“, – remdamiesi pernai metų Europos Sąjungos
žmogaus teisių tyrimo rezultatais rašo tyrimo autoriai.
Analizuodami šiuos duomenis, autoriai daro išvadą, kad tuomet, kai
LGBT asmenys patiria diskriminaciją, prievartą ir kitų formų
atskirtį, sumažėja jų galimybės prisidėti prie valstybės
ekonomikos.
Tyrime pastebima, kad valstybėse, kuriose LGBT asmenys
saugomi nuo diskriminacijos darbe, didesnės yra jų pajamos, tuo
tarpu valstybėse, kuriose homoseksualūs santykiai yra
kriminalizuoti, dauguma tokių asmenų gauna mažiausias pajamas.
Pastebima ir tai, kad prievarta prieš seksualines mažumas –
neteisėtas sulaikymas, fizinė ir psichologinė prievarta,
diskriminacija darbe ir kita – savaime nėra naudinga ekonomikai,
nes prarandamas darbo laikas ir produktyvumas, netinkamai paskirstomi
žmogiškieji ištekliai.
Vis dėlto tyrėjai nurodo, kad sunku rasti aiškų priežastinį
ryšį ir nustatyti, ar daugiau teisių skatina vystymąsi, ar labiau
išsivysčiusios valstybės yra linkusios suteikti daugiau laisvių.
Jų teigimu, tikėtina, kad abu veiksniai vienas kitą veikia
skatinančiai.