2012-2013 metais prekybos pasaulyje apimtys augo kiek mažiau
nei 3 proc., t.y. silpniau, nei siekia pasaulio ūkio plėtra,
nurodoma straipsnyje. TVF duomenimis, 2012 metais pasaulio BVP
kilstelėjo 3,2 proc., o pernai - 3 proc. Palyginimui, ilgalaikis
vidutinis pasaulio prekybos apimčių augimas iki krizės siekė 7,1
proc. Paskutinį kartą situacija, kai pasaulio ekonomikos augimas
pralenkė augimą pasaulinėje prekyboje, buvo užregistruota prieš
keturis dešimtmečius.
Dabartinis sulėtėjimas pasaulio prekyboje gali būti
struktūrinių, o ne ciklinių priežasčių rezultatas. Rodiklis smunka
ne tik dėl pasaulinės finansų krizės ir ilgainiui galinčių išnykti
jos padarinių, tačiau dėl esminių ir ilgalaikių pokyčių prekyboje.
Pavyzdžiui, 2000-aisiais prekybos apimčių pasaulyje priklausomybė
nuo pajamų smuko iki 1970-1980-ųjų lygio. Jei 1990 metais 1 proc.
padidėjusios pajamos leido prekybos apimtims kilstelėti 2,2 proc.,
tai jau 2000-aisiais 1 proc. vertės pajamų augimas prekybą didino
vos 1,3 proc. Kitaip tariant, pasaulinė prekyba auga lėčiau, ne tik
dėl „didžiojo nuosmukio“, bet ji nustojo ir aktyviai reaguoti į
pajamų augimą, teigiama dokumente.
Kitas struktūrinio pobūdžio pasaulinės prekyba sulėtėjimo
įrodymas - stabilus importo dalies ir BVP santykis didžiosiose
pasaulio ekonomikose. Pavyzdžiui, JAV ir Kinijoje rodiklis beveik
nepakitęs nuo 2005 metų.
Straipsnio autoriai itin daug dėmesio skyrė Kinijai - jos
intensyvus ekonomikos vystymasis kelia struktūrinių pokyčių
pasaulio prekyboje. Pavyzdžiui, bendrajame šalies eksportuojamų
prekių kiekyje importuotų tarpinių prekių (dalių ir žaliavų) dalis
sumažėjo nuo 60 proc. iki dabartinių 35 proc.
Savo ruožtu, prasidėjus finansinėms problemoms euro zonoje,
regiono importo apimtys 2012 metais sumažėjo 1,1 proc., o
2013-aisiais padidėjo vos 0,3 proc. Taigi, pasak daugelio ekspertų,
jeigu ES pagaliau susidoros su savo finansiniais sunkumais, tuomet
pasaulio prekybos apimčių augimas neišvengiamai didės.
