2012-2013 metais prekybos pasaulyje apimtys augo kiek mažiau nei 3 proc., t.y. silpniau, nei siekia pasaulio ūkio plėtra, nurodoma straipsnyje. TVF duomenimis, 2012 metais pasaulio BVP kilstelėjo 3,2 proc., o pernai - 3 proc. Palyginimui, ilgalaikis vidutinis pasaulio prekybos apimčių augimas iki krizės siekė 7,1 proc. Paskutinį kartą situacija, kai pasaulio ekonomikos augimas pralenkė augimą pasaulinėje prekyboje, buvo užregistruota prieš keturis dešimtmečius.
Dabartinis sulėtėjimas pasaulio prekyboje gali būti struktūrinių, o ne ciklinių priežasčių rezultatas. Rodiklis smunka ne tik dėl pasaulinės finansų krizės ir ilgainiui galinčių išnykti jos padarinių, tačiau dėl esminių ir ilgalaikių pokyčių prekyboje. Pavyzdžiui, 2000-aisiais prekybos apimčių pasaulyje priklausomybė nuo pajamų smuko iki 1970-1980-ųjų lygio. Jei 1990 metais 1 proc. padidėjusios pajamos leido prekybos apimtims kilstelėti 2,2 proc., tai jau 2000-aisiais 1 proc. vertės pajamų augimas prekybą didino vos 1,3 proc. Kitaip tariant, pasaulinė prekyba auga lėčiau, ne tik dėl „didžiojo nuosmukio“, bet ji nustojo ir aktyviai reaguoti į pajamų augimą, teigiama dokumente.
Kitas struktūrinio pobūdžio pasaulinės prekyba sulėtėjimo įrodymas - stabilus importo dalies ir BVP santykis didžiosiose pasaulio ekonomikose. Pavyzdžiui, JAV ir Kinijoje rodiklis beveik nepakitęs nuo 2005 metų.
Straipsnio autoriai itin daug dėmesio skyrė Kinijai - jos intensyvus ekonomikos vystymasis kelia struktūrinių pokyčių pasaulio prekyboje. Pavyzdžiui, bendrajame šalies eksportuojamų prekių kiekyje importuotų tarpinių prekių (dalių ir žaliavų) dalis sumažėjo nuo 60 proc. iki dabartinių 35 proc.
Savo ruožtu, prasidėjus finansinėms problemoms euro zonoje, regiono importo apimtys 2012 metais sumažėjo 1,1 proc., o 2013-aisiais padidėjo vos 0,3 proc. Taigi, pasak daugelio ekspertų, jeigu ES pagaliau susidoros su savo finansiniais sunkumais, tuomet pasaulio prekybos apimčių augimas neišvengiamai didės.
