„Išties, ką dabar matome, tai yra tik mokslininkų,
įvairiausių grupių mokslininkų pasiūlymai. Kiekvienu atveju, net
vienos priemonės yra iki 8 variantų, taigi, kaip tokio modelio
nėra. Tai yra bendras mokslinių pasiūlymų kratinys, kuris galėtų
ir turėtų būti tik pagrindu Vyriausybei padaryti reformų paketą
ir tik tada būtų galima diskutuoti, kas gerai ir kas blogai“, –
trečiadienį žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.
Socialinio modelio projekto finansavimą šalies vadovė pavadino
lėšų išbarstymu.
„2013 metų gegužės mėnesį buvo paskelbtas konkursas dėl
tam tikrų, sakykime, mokslinių idėjų ir pasiūlymų rengimo. 5
mln. litų (1,45 mln. eurų – BNS), kurie buvo išbarstyti išdalinti,
kur dalyvavo ir tam tikrų ministerijų pareigūnai. Išties, ką
dabar matome, tai yra tik mokslininkų, įvairiausių grupių
mokslininkų pasiūlymai“, – sakė D.Grybauskaitė.
Ji sukritikavo Vyriausybę, kad ji tinkamai nepristatė modelio
visuomenei, be to, pateikė diskusijoms neparengtą projektą .
„Variantai nėra pristatyti visuomenei, Vyriausybė nepadarė
savo namų darbo, nepriėmė sprendimų dėl modelio ir buvo paleista
viskas į viešumą – iš principo tai produktas, kuris neturėtų dar
būti tokioje stadijoje diskutuojamas. Todėl ir geros idėjos dabar
yra žlugdomos. Todėl tiesiog linkėčiau žalio, neparuošto paketo
(...) dabar nediskutuoti. Turi būti Vyriausybės lygmenyje
apsispręsta, kokį pasiūlymų paketą Vyriausybė politiškai
būtina diegti ir tik tada pradėti diskusiją. Bet kokiu atveju, tai
yra politikų ir Vyriausybės atsakomybė. Mokslininkai darė tai, kas
jiems buvo užsakyta už 5 milijonus, bet šiaip tą turėjo daryti
Vyriausybė. Nemokamai“, – tvirtino D.Grybauskaitė.
Premjeras Algirdas Butkevičius ir socialinės apsaugos ir darbo
ministrė Algimanta Pabedinskienė socialinio modelio projektą jau
gegužę nori teikti svarstyti Seimui, o daugybė pakeitimų darbo
santykių ir socialinio draudimo srityje įsigaliotų nuo 2016 metų
pradžios.
Socialinio modelio projektą ypač kritikuoja profesinių
sąjungų atstovai, kurių nuomone, iš darbuotojų ketinama atimti
daugybę garantijų, todėl reforma gali lemti neramumus visuomenėje.
Šią savaitę modelis pirmą kartą buvo pristatytas Trišalei
tarybai, kuri prie jo grįš balandį, kai bus bandoma suderinti
pozicijas.
Modelį ruošusi mokslininkų grupė siūlo atleidimo iš darbo
apribojimus ir garantijas iš Darbo kodekso perkelti į nacionalines
kolektyvines sutartis, sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą terminą
ir suvienodinti išeitinę išmoką bei sumažinti ją iki 1 mėnesio.
Be to, rekomenduojama palikti 40 valandų per savaitę.
Grupė siūlo įteisinti projektinio darbo, darbinės veiklos
mokymo, nenumatytos apimties darbo, darbo keliems darbdaviams, darbo
vietos dalinimosi sutartis.
Pasak projekto, siekiant paskatinti vaikus auginančius tėvus
greičiau grįžti į darbą, siūloma dirbantiems antraisiais metais
mokėti išmoką tik uždirbant mažiau nei iki vaiko gimimo ir tik 40
proc. prarastų pajamų. Pirmaisiais metais siūloma mokėti 70 proc.
prarastų pajamų, jei motina ar tėvas dirba.
Darbo grupė siūlo bedarbiams mokėti iki 50 proc. algos nedarbo
išmoką pirmus tris mėnesius ir ją mažinti neįsidarbinusiems
ilgesnį laiką – iki 9 mėnesių, vėliau išmoka apskritai nebūtų
mokama.