„Išties, ką dabar matome, tai yra tik mokslininkų, įvairiausių grupių mokslininkų pasiūlymai. Kiekvienu atveju, net vienos priemonės yra iki 8 variantų, taigi, kaip tokio modelio nėra. Tai yra bendras mokslinių pasiūlymų kratinys, kuris galėtų ir turėtų būti tik pagrindu Vyriausybei padaryti reformų paketą ir tik tada būtų galima diskutuoti, kas gerai ir kas blogai“, – trečiadienį žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.
Socialinio modelio projekto finansavimą šalies vadovė pavadino lėšų išbarstymu.
„2013 metų gegužės mėnesį buvo paskelbtas konkursas dėl tam tikrų, sakykime, mokslinių idėjų ir pasiūlymų rengimo. 5 mln. litų (1,45 mln. eurų – BNS), kurie buvo išbarstyti išdalinti, kur dalyvavo ir tam tikrų ministerijų pareigūnai. Išties, ką dabar matome, tai yra tik mokslininkų, įvairiausių grupių mokslininkų pasiūlymai“, – sakė D.Grybauskaitė.
Ji sukritikavo Vyriausybę, kad ji tinkamai nepristatė modelio visuomenei, be to, pateikė diskusijoms neparengtą projektą .
„Variantai nėra pristatyti visuomenei, Vyriausybė nepadarė savo namų darbo, nepriėmė sprendimų dėl modelio ir buvo paleista viskas į viešumą – iš principo tai produktas, kuris neturėtų dar būti tokioje stadijoje diskutuojamas. Todėl ir geros idėjos dabar yra žlugdomos. Todėl tiesiog linkėčiau žalio, neparuošto paketo (...) dabar nediskutuoti. Turi būti Vyriausybės lygmenyje apsispręsta, kokį pasiūlymų paketą Vyriausybė politiškai būtina diegti ir tik tada pradėti diskusiją. Bet kokiu atveju, tai yra politikų ir Vyriausybės atsakomybė. Mokslininkai darė tai, kas jiems buvo užsakyta už 5 milijonus, bet šiaip tą turėjo daryti Vyriausybė. Nemokamai“, – tvirtino D.Grybauskaitė.
Premjeras Algirdas Butkevičius ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė socialinio modelio projektą jau gegužę nori teikti svarstyti Seimui, o daugybė pakeitimų darbo santykių ir socialinio draudimo srityje įsigaliotų nuo 2016 metų pradžios.
Socialinio modelio projektą ypač kritikuoja profesinių sąjungų atstovai, kurių nuomone, iš darbuotojų ketinama atimti daugybę garantijų, todėl reforma gali lemti neramumus visuomenėje. Šią savaitę modelis pirmą kartą buvo pristatytas Trišalei tarybai, kuri prie jo grįš balandį, kai bus bandoma suderinti pozicijas.
Modelį ruošusi mokslininkų grupė siūlo atleidimo iš darbo apribojimus ir garantijas iš Darbo kodekso perkelti į nacionalines kolektyvines sutartis, sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą terminą ir suvienodinti išeitinę išmoką bei sumažinti ją iki 1 mėnesio. Be to, rekomenduojama palikti 40 valandų per savaitę.
Grupė siūlo įteisinti projektinio darbo, darbinės veiklos mokymo, nenumatytos apimties darbo, darbo keliems darbdaviams, darbo vietos dalinimosi sutartis.
Pasak projekto, siekiant paskatinti vaikus auginančius tėvus greičiau grįžti į darbą, siūloma dirbantiems antraisiais metais mokėti išmoką tik uždirbant mažiau nei iki vaiko gimimo ir tik 40 proc. prarastų pajamų. Pirmaisiais metais siūloma mokėti 70 proc. prarastų pajamų, jei motina ar tėvas dirba.
Darbo grupė siūlo bedarbiams mokėti iki 50 proc. algos nedarbo išmoką pirmus tris mėnesius ir ją mažinti neįsidarbinusiems ilgesnį laiką – iki 9 mėnesių, vėliau išmoka apskritai nebūtų mokama.
