Pernai Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 0,6 procento, pramonės gamyba – 1,7 procento, apdirbamosios pramonės – net 2,1 procento.
Tokiais skaičiais savo valdinius mėginęs užliūliuoti V.Putinas įsibėgėjo ir rėžė, kad šiais metais Rusijos ūkis toliau auga. Atrodo, suklydo.
Rodikliai – priešingi
Statistikos komitetas paskelbė visiškai neguodžiančius skaičius: smunka ir žmonių, ir verslo įmonių pajamos, mažėja investicijų, buksuoja statyba ir pramonė.
Nėra ko stebėtis, nes tokį scenarijų Rusijai prognozavo ir šios šalies, ir užsienio ekspertai.
Atlyginimai šalyje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, mažėjo 8,3 proc., o kovo mėnesį net 9,3 proc.
Tai visiškai neatitinka V.Putino kalbos, kurioje jis aiškino, jog kovą infliacija sumenko tris kartus, o atlyginimai didėjo 1,3 procento.
Investicijas jau stabdo
Ateitis irgi neatrodo džiugi. „Antrąjį ketvirtį ekonomikos nuosmukis bus dar didesnis, trečiąjį taip pat. Padėtį gali pakeisti nebent geras derlius – tuo metu žemės ūkio indėlis bus lemiamas“, – leidiniui „Vedomosti“ prognozavo ekspertas Vladimiras Tichomirovas.
Agentūros „Bloomberg“ analitikai spėjo, kad antrąjį ketvirtį Rusijos BVP gali smukti 4,6, trečiąjį – 5,1 ir tiktai ketvirtąjį mažiau – 3,9 proc., palyginti su 2014-aisiais.
V.Putinas tiesioginiame eteryje tvirtino priešingai: anot jo, Rusijos ūkiui atsigauti prireiks poros metų, bet ji gali imti stiebtis ir greičiau.
Bet vos po poros dienų transporto ministras Maksimas Sokolovas pareiškė, kad šįmet šalyje bus sustabdyta daugiau nei 20 didelių šios srities investicinių projektų.
„Tai 2015 metų realybė“, – apgailestavo jis. Tik kas gali išaiškinti, kaip įmanoma augti ekonomikai, kai stabdomos investicijos?
Kuo užlopys skyles?
Tarsi būtų maža blogų žinių, šią savaitę „Sberbank“ Makroekonominių tyrimų centras paskelbė: 2015-aisiais gali būti išnaudotos visos vyriausybės Rezervų fondo lėšos.
Būtent jomis valdžia ir ketina padengti šių metų federalinio biudžeto deficitą, kuris turėtų siekti 2,7 trilijono rublių (48,83 mlrd. eurų). Tai reiškia, kad kitąmet tiesiog nebus kuo lopyti iždo skylės.
Todėl Rusijoje vėl baiminamasi reikšmingo rublio nuvertėjimo. Juk apie tokį scenarijų dar pernai užsiminė finansų ministras Antonas Siluanovas.
„Naftos barelio kainai nukritus vienu doleriu Rusijos biudžetas netenka apie 70 mlrd. rublių (1,27 mlrd. eurų. – Red.). Užtat kai doleris pabrangsta vienu rubliu, į iždą surenkame jau 180–200 mlrd. rublių daugiau“, – paprastai išdėstė ministras.
Prezidentas surado atpirkimo ožį
Šią savaitę dėl smarkiai kylančių maisto produktų kainų ir prasto aprūpinimo Rusijos prezidentas V.Putinas atleido žemės ūkio ministrą Nikolajų Fiodorovą. Jo įpėdiniu paskirtas ligšiolinis Krasnodaro srities gubernatorius Aleksandras Tkačiovas.
Žemės ūkio sektorius daug metų kritikuojamas, kad nepakankamai panaudoja milžiniškus derlingus šalies plotus.
Vakarai dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje prieš metus paskelbė šaliai sankcijas. Maskva į tai reagavo uždrausdama maisto produktų importą iš Vakarų. Dėl šio draudimo Rusijoje išaugo maisto produktų kainos, kilo problemų dėl jų tiekimo.
V.Putinas netiesiogiai apkaltino ligšiolinį ministrą N.Fiodorovą nepasinaudojus embargu Rusijos žemės ūkio sektoriaus naudai: „Mums reikia daugiau vietos produktų, kad maisto rinkoje sumažėtų įtampa, taip pat kainos.“