„Susitarimas buvo pasiektas“, – šaltinis sakė naujienų
agentūrai AFP, o kitas aukšto rango vyriausybės pareigūnas
nurodė, kad dar liko „antraeilių detalių“, kurios bus
suderintos vėliau antradienį.
Tačiau Europos Komisija
antradienį pareiškė, kad Graikija derybose su savo tarptautiniais
skolintojais „iš principo“ pasiekė tik techninį susitarimą
dėl trečio finansinės pagalbos paketo, kuriam dabar reikalingas
politinis pritarimas.
„Tą, ką turime šiuo metu, yra techninio lygio susitarimas ...
ir dar reikia baigti derinti smulkias detales. Dar neturime politinio
susitarimo“, – Europos Komisijos atstovė Annika Breidthardt
sakė po to, kai graikų pareigūnai Atėnuose
paskelbė apie pasiektą susitarimą po ilgų derybų.
Graikijai suteiktą trečią
finansinio gelbėjimo paketą, kurio techninės detalės antradienį
buvo suderintos su šalies tarptautiniais kreditoriais, sudarys iš
viso apie 85 mlrd. eurų, kurie bus išmokėti per trejus metus,
nurodė Atėnų vyriausybė.
Atėnai sutiko su įvairiais biudžeto patikslinimais ir
reformomis, kurios bus vykdomos mainais į „jų skolų grąžinimą
ir valstybės vidaus įsiskolinimų apmokėjimą“, – sakoma
pranešime.
Galutinė finansinio gelbėjimo sutartis turi apsaugoti Atėnus nuo rugpjūčio 20 dieną gresiančio
nemokumo. Iki tos datos Graikija Europos centriniam bankui (ECB) turi grąžinti 3,4 mlrd. eurų.
Vienas vyriausybės šaltinis sakė valstybinei naujienų
agentūrai ANA, kad Atėnai įsipareigojo užtikrinti ne didesnį
pirminį deficitą negu 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto, o 2016
metais planuojamas perteklinis pirminis deficitas, todėl iki tol
nereikės naujų fiskalinių priemonių.
Planuojama, kad 2016 metais pirminio biudžeto, kuris
skaičiuojamas be palūkanų, mokamų už valstybės skolą,
perteklius bus 0,5 proc., 2017 m. – 1,75 proc., o 2018 m. – 3,5
proc., nurodė šaltinis.
Spėjo, kad sutartis bus greitai
Graikijos finansų ministras Euclidas Tsakalotas, kuris pirmadienio vakarą padarė pertrauką per derybų
maratoną su derybininkais iš ES ir Tarptautinio
valiutos fondo (TVF), kad galėtų informuoti apie pažangą premjerą
Alexį Tsiprą, anksčiau išreiškė „optimizmą,
kad greitai bus sudaryta sutartis“.
„Vyko diskusija, kuri buvo gana sėkminga, –
E.Tsakalotas sakė po susitikimo. – Esama klausimų, kuriuos
skolintojai nori vėl aptarinėti, bet, manau, kad turėtų būti
optimizmas, kad sutartis greitai bus sudaryta. Nežinau, ar ji bus
rytoj ryte – bet greitai, ji bus greitai.“
Derybose tarp E.Tsakaloto, ekonomikos ministro Giorgo Stathakio, ECB, TVF ir Europos stabilumo mechanizmo siekta baigti derinti, kokias naujas reformas privalės vykdyti
Graikijos vyriausybė mainais į iki 86 mlrd. eurų vertės kredito
liniją.
Kliuvinys – vokiečiai
Tačiau kalbėta, jog Vokietija gali tapti kliūtimi visos planuojamos sumos
išmokėjimui pagal trečiąjį pagalbos paketą, kuris būtų
suteiktas po dviejų ankstesnių finansinio gelbėjimo programų,
kurių bendra vertė – 240 mlrd. eurų.
Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas
šliūkštelėjo šalto vandens ant abiejų pusių
teigiamų komentarų, pareiškęs žurnalistams: „Principas, kad
kruopštumas yra svarbiau negu greitis, ypač taikytinas šiuo
atveju.“
Berlynas pasisako už pastangas užkamšyti pavojingiausias
spragas, tokias kaip trumpalaikė 7 mlrd. eurų ES
paskola, kuri leido Graikijai grąžinti skolas TVF ir ECB birželį
bei liepą.
Vokietijos įstatymų leidėjas Ralphas Brinkhausas, kuris yra aukšto rango pareigūnas kanclerės Angelos
Merkel Krikščionių demokratų sąjungoje (CDU), anksčiau
pirmadienį sakė, kad toks dalinis sprendinys būtų „geresnis negu
bloga sutartis“.