„Susitarimas buvo pasiektas“, – šaltinis sakė naujienų agentūrai AFP, o kitas aukšto rango vyriausybės pareigūnas nurodė, kad dar liko „antraeilių detalių“, kurios bus suderintos vėliau antradienį.
Tačiau Europos Komisija antradienį pareiškė, kad Graikija derybose su savo tarptautiniais skolintojais „iš principo“ pasiekė tik techninį susitarimą dėl trečio finansinės pagalbos paketo, kuriam dabar reikalingas politinis pritarimas.
„Tą, ką turime šiuo metu, yra techninio lygio susitarimas ... ir dar reikia baigti derinti smulkias detales. Dar neturime politinio susitarimo“, – Europos Komisijos atstovė Annika Breidthardt sakė po to, kai graikų pareigūnai Atėnuose paskelbė apie pasiektą susitarimą po ilgų derybų.
Graikijai suteiktą trečią finansinio gelbėjimo paketą, kurio techninės detalės antradienį buvo suderintos su šalies tarptautiniais kreditoriais, sudarys iš viso apie 85 mlrd. eurų, kurie bus išmokėti per trejus metus, nurodė Atėnų vyriausybė.
Atėnai sutiko su įvairiais biudžeto patikslinimais ir reformomis, kurios bus vykdomos mainais į „jų skolų grąžinimą ir valstybės vidaus įsiskolinimų apmokėjimą“, – sakoma pranešime.
Galutinė finansinio gelbėjimo sutartis turi apsaugoti Atėnus nuo rugpjūčio 20 dieną gresiančio nemokumo. Iki tos datos Graikija Europos centriniam bankui (ECB) turi grąžinti 3,4 mlrd. eurų.
Vienas vyriausybės šaltinis sakė valstybinei naujienų agentūrai ANA, kad Atėnai įsipareigojo užtikrinti ne didesnį pirminį deficitą negu 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto, o 2016 metais planuojamas perteklinis pirminis deficitas, todėl iki tol nereikės naujų fiskalinių priemonių.
Planuojama, kad 2016 metais pirminio biudžeto, kuris skaičiuojamas be palūkanų, mokamų už valstybės skolą, perteklius bus 0,5 proc., 2017 m. – 1,75 proc., o 2018 m. – 3,5 proc., nurodė šaltinis.
Spėjo, kad sutartis bus greitai
Graikijos finansų ministras Euclidas Tsakalotas, kuris pirmadienio vakarą padarė pertrauką per derybų maratoną su derybininkais iš ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF), kad galėtų informuoti apie pažangą premjerą Alexį Tsiprą, anksčiau išreiškė „optimizmą, kad greitai bus sudaryta sutartis“.
„Vyko diskusija, kuri buvo gana sėkminga, – E.Tsakalotas sakė po susitikimo. – Esama klausimų, kuriuos skolintojai nori vėl aptarinėti, bet, manau, kad turėtų būti optimizmas, kad sutartis greitai bus sudaryta. Nežinau, ar ji bus rytoj ryte – bet greitai, ji bus greitai.“
Derybose tarp E.Tsakaloto, ekonomikos ministro Giorgo Stathakio, ECB, TVF ir Europos stabilumo mechanizmo siekta baigti derinti, kokias naujas reformas privalės vykdyti Graikijos vyriausybė mainais į iki 86 mlrd. eurų vertės kredito liniją.
Kliuvinys – vokiečiai
Tačiau kalbėta, jog Vokietija gali tapti kliūtimi visos planuojamos sumos išmokėjimui pagal trečiąjį pagalbos paketą, kuris būtų suteiktas po dviejų ankstesnių finansinio gelbėjimo programų, kurių bendra vertė – 240 mlrd. eurų.
Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas šliūkštelėjo šalto vandens ant abiejų pusių teigiamų komentarų, pareiškęs žurnalistams: „Principas, kad kruopštumas yra svarbiau negu greitis, ypač taikytinas šiuo atveju.“
Berlynas pasisako už pastangas užkamšyti pavojingiausias spragas, tokias kaip trumpalaikė 7 mlrd. eurų ES paskola, kuri leido Graikijai grąžinti skolas TVF ir ECB birželį bei liepą.
Vokietijos įstatymų leidėjas Ralphas Brinkhausas, kuris yra aukšto rango pareigūnas kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjungoje (CDU), anksčiau pirmadienį sakė, kad toks dalinis sprendinys būtų „geresnis negu bloga sutartis“.
