Lietuviai Vidurio ir Rytų Europoje (CRE) yra vieni didžiausių
optimistų dėl euro zonos ateities, tačiau Lietuvos verslininkai
savo šaliai taip pat prognozuoja aukščiausią infliaciją Rytų
Europoje.
Tokius duomenis skelbia tarptautinė audito, mokesčių ir
konsultacijų bendrovė KPMG, atlikusi kasmetinę didžiausių verslo
įmonių vadovų apklausą „Ekonomikos pulsas 2015“. Tyrime dalyvavo
respondentai iš devynių šalių: Lietuvos, Latvijos, Estijos,
Lenkijos, Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Čekijos, Rumunijos
ir Slovakijos.
Du penktadaliai (39 proc.) apklaustų Lietuvos verslininkų
teigia, kad vartotojų kainų indeksas (VKI), leidžiantis nustatyti
infliacijos lygį, 2015 m. kils 2 proc. arba daugiau. Pagal
infliacijos lūkesčius Lietuva lenkia kitas regiono šalis dideliu
skirtumu: antrojoje vietoje esančioje Bosnijoje ir Hercegovinoje 2
proc. arba didesnės infliacijos tikisi vos 23 proc. respondentų.
Lenkijoje tokios infliacijos tikisi 19 proc., Latvijoje – 17 proc.,
o Estijoje – vos 10 proc. respondentų.
Visame CRE regione bent 2 proc. infliacijos tikisi 17 proc.
apklaustų bendrovių vadovų, o penktadalis (22 proc.) mano, kad
infliacijos nebus arba ji bus neigiama. Lietuvoje defliaciją
prognozuoja 13 proc. vadovų.
„Pažymėtina, kad praėjusiais metais vykdyto analogiško tyrimo
metu Lietuvoje verslininkų, prognozavusių bent 2 proc. infliaciją
savo šaliai, dalis taip pat buvo ženkliai didesnė negu bet kurioje
kitoje regiono valstybėje. Aukšti infliacijos lūkesčiai tada buvo
siejami su artėjančiu euro įvedimu Lietuvoje. Tačiau dabar
akivaizdu, kad esama ir kitų veiksnių: net ir įvedus eurą Lietuvos
verslininkai tikisi aukštesnės infliacijos negu jų kolegos CRE
regione“, – sako KPMG partneris Domantas Dabulis.
Daugiau nei pusė (57 proc.) apklaustų Lietuvos verslo lyderių
tvirtina, kad euro zonos laukia šviesi ateitis, nors naujomis
valstybėmis ji ir nepasipildys. Visame CRE regione optimistų mažiau
– 41 proc. Mažiau jų ir kaimyninėse šalyse: Estijoje optimistiškai
į euro zonos ateitį žvelgia 40 proc. verslininkų, Latvijoje – 36
proc.
Net 42 proc. regiono verslininkų prognozuoja, kad iki 2020 m.
euro zonai iškils rimtų problemų. Lietuvoje tarp verslininkų rimtas
grėsmes įžvelgia vos ketvirtadalis (26 proc.).
Lietuvoje euro zonos mažėjimo arba žlugimo tikisi 13 proc.
respondentų, o daugiausia nerimaujančių yra Latvijoje – net
ketvirtadalis (25 proc.) apklaustų šios šalies verslo lyderių mano,
kad 2020 m. euro zonoje liks mažiau šalių nei dabar.
Tarp Lietuvos verslininkų tvyrantį optimizmą galima įžvelgti ir
ekonomikos augimo prognozėse. Net trys penktadaliai (61 proc.)
šalies verslininkų sako, kad Lietuvos ekonominė situacija 2016 m.
gerės. Visame regione taip pozityviai ateitį vertinančių žmonių
mažiau: ekonominės situacijos gerėjimą savo šalyse prognozuoja 51
proc. regiono verslininkų.
Dar geresnes perspektyvas savo valstybių ekonomikoms įžvelgia
čekai ir rumunai – ekonomikos augimą savo šalyse prognozuoja
atitinkamai 66 ir 63 proc. respondentų iš šių šalių. Latvijoje
ekonomikos kilimo tikisi 53 proc. šios šalies verslininkų. Tuo
tarpu Estijoje ir Lenkijoje optimistų tėra atitinkamai 29 ir 24
proc. Maždaug kas antras šių šalių verslininkas (54 proc. Lenkijoje
ir 51 proc. Estijoje) teigia, kad jų šalyje ekonominė situacija
nesikeis.
Daugiausia pesimistų, prognozuojančių savo valstybės ekonominės
situacijos blogėjimą, yra Bosnijoje ir Hercegovinoje – 32 proc.
Visose likusiose tirtose valstybėse ekonomikos smukimą
prognozavusių verslininkų dalis nesiekia ketvirtadalio. Lietuvoje
ekonomikos smukimą kitąmet numato vos 13 proc. verslininkų, šis
skaičius yra artimas CRE regiono vidurkiui – 15 proc.
„Ekonomikos pulsas“ – Vidurio ir Rytų Europos verslo lyderių
apklausa, kurią 2015 m. rugsėjį atliko tarptautinė mokesčių, audito
ir konsultacijų bendrovė KPMG. Estijoje tyrimas atliktas šeštą
kartą, Lietuvoje ir Latvijoje – penktą, kitose regiono valstybėse –
pirmą arba antrą. KPMG Lietuvoje apklausė didžiausių verslo
bendrovių vadovus.