Kiek daugiau nei septynių tūkstančių eurų algą gaunanti D.Grybauskaitė piniginės dydžiu neturi lygių Lietuvoje, bet savo uždarbiu ji nė iš tolo neprilygsta geriausiai apmokamiems ES pareigūnams.
Antai daugiausia, beveik 548 tūkst. eurų per metus (neatskaičius mokesčių), uždirbančio ES teisingumo teismo vadovo Vassilio Skourio ir D.Grybauskaitės atlyginimas skiriasi daugiau kaip šešis kartus.
Net šio ES teismo teisėjas iš Lietuvos Egidijus Jarašiūnas per mėnesį uždirba tiek, kiek D.Grybauskaitė negauna per keturis.
Tuo metu buvę E.Jarašiūno kolegos Lietuvos konstituciniame teisme per septynerius metus neuždirba tiek, kiek ES teisingumo teismo teisėjas – per vienus. Kaip rašė „Lietuvos rytas“, pastarųjų metinis atlyginimas siekia daugiau kaip 264 tūkst. eurų per metus, o sudėjus priedus, įmokas į pensijų fondą – per 381 tūkst.
Nors, kaip matyti iš „Lietuvos ryto“ sudaryto geriausiai šalyje apmokamų politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų sąrašo, Temidės tarnai irgi yra jo viršuje.
Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas, kaip ir panašią algą gaunantys kiti aštuoni šio teismo teisėjai, uždirba daugiau ne tik už ministrus, bet ir už premjerą Algirdą Butkevičių arba Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę.
Solidžiausios algos – banke
Algos dydžiu geriausiai apmokamų valdžios įstaigų vadovų sąrašo lyderei D.Grybauskaitei maždaug prilygsta tik Lietuvos bankui vadovaujantis buvęs jos rinkimų štabo vadovas Vitas Vasiliauskas, taip pat šio banko valdybos nariai.
Lietuvos banko pateiktais duomenimis, vidutinis šio banko valdybos narių Tomo Garbaravičiaus, Mariaus Jurgilo, Raimondo Kuodžio ir Ingridos Šimonytės darbo užmokestis siekia 6269 eurus.
Pavaldiniai lenkia vadovus
Seimo pirmininkė L.Graužinienė, kuri oficialiai laikoma antrąja pagal rangą šalies pareigūne, net nepatenka į geriausiai apmokamų vadovaujančių asmenų dešimtuką ir užima tik aštuonioliktąją vietą.
Parlamento vadovė, kaip, beje, ir ministrai, šiame sąraše nusiristų dar žemiau, jei apie savo uždarbį viešai skelbtų visų valstybei priklausančių įmonių vadovai. Tačiau tai daro tiktai vienas kitas.
Bet, pavyzdžiui, net ne pačios turtingiausios valstybės įmonės „Oro navigacija“ direktoriaus Algimanto Raščiaus viešai nurodoma alga pranoksta ne tik Seimo pirmininkės, bet ir jo viršininko susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus uždarbį.
O ministrus algos dydžiu kartais vejasi ir jiems pavaldžių departamentų vadovai.
Antai skelbiama, kad Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus Aivydo Keršulio alga trečiąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 3029 eurus, o ministrės Algimantos Pabedinskienės vidutinė alga kartu su visais priedais bei priemokomis – tik 119 eurų didesnė.
Prievaizdai turi paslapčių
Informacija apie darbo užmokestį nesidalija ne tik valstybės įmonės, bet ir nemažai valdiškų įstaigų, kurioms privalu tai daryti. Kai kurios institucijos gudrauja apie uždarbį teikdamos aptakią informaciją.
Antai Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga nurodo bazinius darbuotojų algos dydžius, todėl neaišku, kiek jai vadovaujančios Editos Žiobienės atlyginimas realiai skiriasi nuo skelbiamo viešai.
Vis dėlto Vaiko teisių apsaugos tarnyba – viena iš nedaugelio Seimui atskaitingų kontroliuojančių institucijų, kuri skelbia bent šiokius tokius duomenis apie darbuotojų darbo užmokestį.
Pavyzdžiui, informacija apie Seimo kontrolierių įstaigai vadovaujančio Augustino Normanto algą – paslaptis. Tokių žinių neskelbia ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, Mokestinių ginčų komisija, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija.
Kai kurios institucijos, anksčiau skelbusios duomenis apie darbuotojų algas, dabar į tai numojo ranka. Taip pasielgė Valstybinė kultūros paveldo komisija, kurios interneto svetainėje galima aptikti informaciją tiktai apie jos darbuotojams 2013 metais dar litais mokėtą uždarbį.
Sąraše – ir penki lietuviai
Kur kas atviresnės šiuo požiūriu yra Europos Sąjungos institucijos, kurios skelbia informaciją ne tik apie darbuotojų gaunamas algas, bet ir kiek atsieina išlaikyti vieną ar kitą aukštą pareigūną.
Kaip rašė „Lietuvos rytas“, remdamasi viešais šaltiniais viena Didžiosios Britanijos euroskeptikų partija neseniai sudarė ir paskelbė daugiausia uždirbančių ES pareigūnų sąrašą. Į jį pateko ir penki lietuviai.
Be jau minėto ES teisingumo teismo teisėjo E.Jarašiūno, šiame sąraše užėmusio 59 vietą, buvo išvardyti eurokomisaras Vytenis Andriukaitis (81 vieta, metinė alga – 264,4 tūkst. eurų, su visomis išmokomis – 372 tūkst.), Europos Sąjungos bendrojo teismo teisėjas Egidijus Bieliūnas (131 vieta, metinė alga – 247,7 tūkst. eurų, su priedais – 352,7 tūkst.), Europos audito rūmų narė Rasa Budbergytė (159 vieta, metinė alga – beveik 254 tūkst. eurų).
Paskutinėje sąrašo vietoje – irgi lietuvis. Europos Komisijos Vertimų raštu direktorato vadovas Rytis Martikonis per metus uždirba 222 tūkstančius eurų.
Šio sąrašo lyderis – V.Skouris, jo metinė alga siekia beveik 548 tūkst. eurų.
Lietuvius lenkia ir kaimynai. Antai 18 pozicijoje atsidūrusi Europos teisingumo teismo teisėja estė Kulliki Jurimae gauna 425 tūkst. eurų, o jos tautietis Europos Komisijos viceprezidentas Andrus Ansipas, kuriam išlaikyti skiriama 428 tūkst. eurų, šiame sąraše užima 30 vietą.
Pastaba: informacija parengta naudojant viešai skelbiamus naujausius duomenis apie valstybės tarnautojų vidutinį mėnesio darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), kurį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kvalifikacinę klasę ir priemokas, kai kuriais atvejais – kompensacijos už maistą, būsto išlaikymą, taip pat priedai, susiję su didesne atsakomybe.
*Gruodžio mėnesį D.Raulušaitis pasitraukė iš prokuratūros.