Kol kas alaus gamintojai neskuba daryti išvadų, kaip pirkėjų įpročius pakeitė nuo vasario įvesta užstato už tarą sistema. Mat iki gegužės galima pardavinėti gėrimus, už kurių pakuotes užstatas neimamas.
Akylesnieji jau pastebėjo, kad alus, supilstytas į tokias pakuotes, šiuo metu pardavinėjamas su nemenkomis nuolaidomis.
O kas bus toliau? „Kol kas dar sunku pasakyti, kokią įtaką įdiegta depozito sistema turės vartotojų elgsenai, tačiau mes prognozuojame pokyčius pakuočių pardavimo struktūroje.
Tikėtina, kad, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, sustos stiklinės taros pardavimo kritimas, o skardinių pakuočių bus parduodama daugiau nei plastikinių“, – teigė bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas.
Įmonės tyrėjų duomenimis, per pirmus 3 šių metų mėnesius alaus rinka sumenko 3,3 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Tikimės geresnio vasaros sezono nei pernai, tačiau toliau prastėjanti demografinė padėtis, taip pat akcizų tarifų bei depozito sistemos daroma įtaka galutinei vartotojo mokamai kainai greičiausiai šįmet lems nežymų alaus rinkos susitraukimą – iki 1,8 proc.“, – sakė „Švyturio-Utenos alaus“ pardavimų direktorė Aušra Vasiljevienė.
Įmonė pernai pagamino ir pardavė 188,7 milijono litrų gėrimų – tai 2 procentais daugiau nei 2014-tais. Alaus Lietuvoje buvo parduota tiek pat, kiek 2014 m. – 108 mln. litrų.
Pardavimų pajamos (įskaičius mokesčius) siekė 146,5 mln. eurų. Tai – 7 proc. mažiau negu užpernai, tačiau pajamos iš įprastinės įmonės veiklos – gėrimų gamybos ir prekybos – išliko to paties lygio, nes 2014-ųjų rezultatą padidino tais metais parduotas Klaipėdos sandėlis.
Grynasis įmonės pelnas pernai sudarė 1,483 mln. eurų.
