Garsi reitingų kontora po „Brexit“ Lietuvai rašo juodą scenarijų

„Mūsų „Brexit“ žemėlapis rodo, kad Lietuva, Latvija, Vengrija ir Lenkija būtų labiausiai paveiktos, jei JK pasitrauktų iš ES, atsižvelgiant į jų didelę migrantų populiaciją, pinigines perlaidas, prekybinius ryšius ir ES fondų svarbą investicijoms finansuoti“, – rašoma „Standard & Poor’s“ birželio pabaigoje paskelbtame vertinime.

Agentūros skaičiavimu, Jungtinėje Karalystėje gyvena 5,4 proc. Lietuvos gyventojų, jų pinigų perlaidos sudaro 1,2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Standard & Poor’s“ teigimu, Lietuvoje didelę investicijų dalį sudaro ES fondai, tad Jungtinei Karalystei pasitraukus iš Bendrijos, taip sumažinant jos biudžetą, tai skaudžiai atsilieptų ir Lietuvai.

Pinigų perlaidos į Lietuvą iš užsienio šalių pernai siekė apie 1 mlrd. eurų, arba beveik 3 proc. BVP. Vien iš JK pervedama maždaug ketvirtadalis šios sumos.

„Standard & Poor’s“ vertinimu, Lietuva yra pirmoje vietoje pagal „Brexit“ pažeidžiamumą (indeksas – 3,44), Latvija – antra (3,32), Vengrija – trečia (2,28), Lenkija – ketvirta (2,03), Slovakija – penkta (1,69), Estija – šešta (1,63). Mažiausiai pažeidžiama šalis lentelėje yra Rusija (0,01 proc.). Indeksas apskaičiuotas pagal šalių eksporto į JK apimtis, išvykusių dirbti į šalį gyventojų dalį, pinigų perlaidas, ES fondų investicijų svarbą.

Birželio pabaigoje referendume Jungtinės Karalystės rinkėjai pasisakė už pasitraukimą iš Europos Sąjungos.

Sureagavo Lietuvos finansų ministerija

Reitingų agentūrai „Standard & Poor‘s“ paskelbus, kad Lietuva tarp Rytų Europos šalių labiausiai nukentėtų dėl „Brexit“, Finansų ministerija pareiškė, kad agentūra padarė neteisingas išvadas.

Pasak ministerijos, jei būtų vertinamos visos ES valstybės, rezultatai būtų kitokie. „Standard & Poor‘s“ analizėje vertinamos 11 ES valstybių bei Turkija ir Rusija.

„Atsižvelgus į pasaulio analitikų prognozes, jeigu būtų vertinamos visos ES valstybės, Lietuvos nebūtų tarp labiausiai pažeidžiamų narių. Dauguma analitikų sutaria, kad didžiausias neigiamas pasekmes dėl „Brexit“ pajustų Airija, Nyderlandai, Belgija, Malta, Kipras ir Liuksemburgas. Neigiamą įtaką pajustų ir Vokietija, tačiau ji būtų mažesnė, nei išvardytos šalys“, – teigiama pranešime.

Be to, pasak ministerijos, „Standard & Poor‘s“ vertinime yra nelogiškų teiginių, pavyzdžiui, dėl „Brexit“ Lietuva pajus didžiausią neigiamą poveikį jos eksportui, nors jos eksporto ir BPV santykis siekia 2,5 proc., Estijos – 3,2 proc., o Latvijos – 3,9 proc. Tačiau šios valstybės neminimos kaip pažeidžiamos dėl šio rodiklio.

Anot ministerijos, taip pat neteisingai teigiama, kad Lietuva pažeidžiamiausia dėl emigrantų piniginių perlaidų.

Tarptautinės reitingų agentūros „Standard & Poor‘s“ išvada, kad Didžiosios Britanijos išstojimas iš Europos Sąjungos didžiausios neigiamos įtakos tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių turėtų Lietuvai, iš tikrųjų nieko apokaliptiška šaliai nežada, teigia finansų viceministras. Algimantas Rimkūnas. ypač kritikavo agentūros teiginius, kad Lietuva nukentės dėl sumažėjusių emigrantų perlaidų.

„Atidžiau jį (tyrimą – BNS) paanalizavus, o Finansų ministerija tai padarė, ten nieko apokaliptiško Lietuvos ekonomikai nežadama“, – trečiadienį spaudos konferencijoje teigė A.Rimkūnas.

Jis kritikavo agentūrą, kad ji rėmėsi supaprastintomis prielaidomis, o tyrimas nebuvo atliktas išsamiau.

„Prielaida, kurią aš norėčiau ypatingai sukritikuoti, yra perlaidos iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Čia, mano manymu, per daug supaprastinta prielaida, galvojama, kad po „Brexit“ visi ten gyvenantys lietuviai bus išprašyti iš tos šalies ir iki šiol siųstų pinigų srautas nutrūks. Pagal Lietuvos banko duomenis, 2015 metais iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą atplaukė apie 300 mln. eurų“, – teigė finansų viceministras.

Jis atkreipė dėmesį, kad net ir tuo atveju, jei lietuviai išvyktų iš Didžiosios Britanijos ir nevyktų į kitas Bendrijos šalis, grįžę į Lietuvą jie kurtų pridėtinę vertę ir augintų ekonomiką.

A.Rimkūnas tikino, kad agentūra neteisingai skaičiuoja ir Britanijos įnašų į ES fondus įtaką. Anot jo, sudėtinga atsakyti, kokia būtent jos įnašo į ES biudžetą dalis tenka Lietuvai. Be to, gali būti, kad Lietuva nepajus didelės įtakos, nes gaus tiek pat paramos, kiek ir dabar, nors pati turėtų sumokėti kiek daugiau įnašų.  

„Pirmiausiai metodiškai mes galvojame, kad čia neteisingas požiūris. Pinigai, kurie ateina iš nacionalinio biudžeto į ES biudžetą, jie patenka į bendrą katilą ir po to atskirti – čia lietuviški, vokiški pinigai, neįmanoma. Antra, vadovaujamasi prielaida, kad atitinkamai jos įnašo suma padarys skylę biudžete. Mes dar turėsime pasižiūrėti, kaip bus nuspręsta po 2020 metų. Mes net preliminariai paskaičiavome, kad ES nutarus išlaikyti dabartinį biudžeto lygį – 140-150 mlrd. eurų, Lietuvai tai kainuotų 43-45 mln. eurų papildomų įnašų“, – sakė A.Rimkūnas.

Pasak jo, netiesiogiai „Brexit“ Lietuvai gali pakenkti, jei neužtikrinus dvišalės prekybos tarp Jungtinės Karalystės ir ES, nukentėtų Nyderlandai, Belgija, Airija, Liuksemburgas, kurios susijusios ypač tampriais ekonominiais ryšiais. Tuomet Lietuvai taptų sudėtingiau prekiauti su šiomis valstybėmis.

Viceministras sakė, jog su „Standard & Poor‘s“ bendradarbiavimo nutraukti neketinama.