Ekonominė padėtis šalyje yra tokia prasta, kad šeimos savo
mylimuosius laidoja kartoniniuose karstuose.
Labiau pasiturintieji tikrą karstą gali išsinuomoti kelioms
valandoms – tik laidotuvėms.
Dėl medžiagų stokos ir į neregėtas aukštumas dėl
ekonominės krizės kylančios infliacijos laidotuvės tampa brangiu
reikalu.
„Numirti čia yra brangiau negu gyventi“, – sako laidotuvių
namų Marakajaus mieste vadovas Ronaldas
Martinesas.
Miriam Navarro teko skolintis iš kaimynų, kai
prieš mėnesį mirė jos brolis.
„Jaučiausi tokia prislėgta. Neturėjau visos sumos, kurios
prašė laidotuvių namai, – pasakojo ji. – Jeigu nebūtų
padėję žmonės iš mano bendruomenės, man būtų tekę palaidoti
jį kieme.“
66 metų amžiaus namų šeimininkė su AFP kalbėjo pusiau
pastatytame name Marakajuje, kuriame gyvena.
Padedama kaimynų, ji iš R.Martineso įsigijo pigų karstą iš
medienos pluošto plokščių.
Kukčiodama, ji prisimena, jog su tokiais pat sunkumais susidūrė
prieš šešerius metus, kai buvo nušautas vienas iš jos sūnų.
„Jam palaidoti taip pat neturėjau pinigų, – sako ji. – Net
jei laidojimo namai tavim pasitiki, turi turėti pinigų, kad
sumokėtum iš karto, antraip jie išims palaikus, o dėžę pasiliks
sau.“