„Iš tiesų atsakomybė pirmiausia Lietuvos, nes tai bendras
strateginis projektas, kurį finansavo Europos Sąjunga, ir čia
Lietuva atrodo prasčiausiai, mes daugiausiai darome projekto
įgyvendinimui problemų. Kaip jau ir anksčiau esu minėjusi, tai
didele dalimi priklauso ir priežastis yra mūsų taip vadinama
valstybė valstybėje „Lietuvos geležinkeliai“, – spaudos
konferencijoje po susitikimo su Estijos prezidente Vilniuje sakė
Dalia Grybauskaitė.
„Lietuvos geležinkeliai“ paskutiniai pasirašė „Rail
Baltica“ projekto viešųjų pirkimų sutartį dėl ko sulaukė
Europos Komisijos kritikos. Prezidentė išreiškė viltį, kad
naujoji Vyriausybė imsis atsakomybės dėl „Lietuvos
geležinkelių“ ir neleis jiems diktuoti „Rail Baltica“ projekto
sąlygų.
„Aš labai tikiuosi, kad naujoji Vyriausybė vis tik tai – jau
dabar neturime kitos išeities, nes esame ir prispausti tiek iš
išorės, tiek ir kritikos, tiek ir sankcijų rizikos – kad naujoji
Vyriausybė sugebės prisiimti atsakomybę, nes „Lietuvos
geležinkeliai“ yra valstybinė įmonė. Mūsų Lietuvos
įsipareigojimai buvo padaryti Vyriausybių ankstesnių ir tai
tęstinis įsipareigojimas elgtis atsakingai. Ir panaudoti europines
lėšas mūsų infrastruktūros gerinimui ir ne atskirai įmonei
užsakinėti muziką ir diktuoti valstybei, kaip ji turi elgtis.
Būtent dabar mes matome, kad „Lietuvos geležinkeliai“ diktuoja
vienai ar kitai Vyriausybei ir sabotuoja realiai šio projekto greitį
ir įgyvendinimą“, – teigė D.Grybauskaitė.
Naujoji Estijos vadovė Kersti Kaljulaid spaudos konferencijoje
paklausta, ar Lietuva daro žalą projektui, teigė, kad nepaisant
nerimo Lietuvoje, jis turi būti užbaigtas.
„Europos Sąjunga investuoja į transeuropinius transporto
koridorius ir tai yra milžiniška galimybė mums tapti to dalimi. Tai
aplinkai draugiškas, tai saugi ir patikima jungtis su Vidurio Europa.
Niekada to nepamirškite, kad ir kokius mažus nuogąstavimus
turėtumėte dėl to, kas gaus teisę ką nors daryti. Tai nesvarbu,
svarbu yra, kad mes užbaigtume šį transporto koridorių“, –
teigė K.Kaljulaid.
Europos Komisija buvo suabejojusi, ar Lietuvai galima skirti
paramą „Rail Baltica“ statyboms, kadangi „Lietuvos
geležinkeliai“ delsė pasirašyti sutartį. Tačiau antradienį
susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas BNS teigė, kad
„Lietuvos geležinkeliams“ pasirašius „Rail Baltica“
viešųjų pirkimų sutartį, Lietuvai nebegresia netekti europinės
paramos – sutartis dėl 191 mln. eurų paramos turėtų būti
pasirašyta lapkričio pabaigoje.
Europos Komisijos Mobilumo ir transporto generalinio direktoratas
bendrai Baltijos šalių įmonei „RB Rail“ spalio pradžioje
pranešė, kad bus pradedamos procedūros, stabdant projekto
finansavimą Lietuvai, kuri vienintelė iš trijų Baltijos valstybių
nepasirašė sutarties dėl viešųjų pirkimų tvarkos. Tos pačios
dienos vakarą „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius
Stasys Dailydka pasirašė sutartį.
Projektui, kurio vertė sieks apie 5 mlrd. eurų, ES 2014-2020
metais gali skirti iki 85 proc. lėšų. „Rail Baltica“ darbams
Lietuvoje Europos Komisija pernai jau skyrė 106 mln. eurų, šiemet –
dar beveik 191 mln. eurų.