Mūsų šalies alaus rinkoje jau seniai pirmauja Skandinavijos kapitalo kompanijų valdomos alaus daryklos. Tačiau užsienio investuotojai Lietuvoje pastaruoju metu elgiasi dviprasmiškai.
Statomos naujos gamyklos, gausėja paslaugų centrų, bet tuo pat metu kai kurie fabrikai uždaromi ar gamyba perkeliama į kitas šalis. Taip nusprendė, pavyzdžiui, „Estrella“ ar „Coca-Cola“.
Ar negresia tai ir alaus rinkai? Apie tai – pokalbis su „Carlsberg Group“ mažųjų rinkų viceprezidentu Joao Abecasiu.
– Kai kurios užsienio kompanijos ryžtasi palikti Lietuvą. Savo ruožtu „Heineken“ neseniai apsisprendė uždaryti alaus daryklą kaimyninėje Kaliningrado srityje, priklausančioje Rusijai. Ar tai nėra ženklas, kad ir mūsų šalyje gali nutikti kas nors panašaus?
– Ne, tiesioginio ryšio tikrai nematau. Aišku, aš galiu kalbėti tik „Carlsberg“, o ne kitų investuotojų vardu. Mes norime veikti sėkmingai ir profesionaliai ten, kur jau esame įsitvirtinę.
Antai Rygoje mūsų valdoma darykla „Aldaris“, įkurta dar 1865 metais, užima daugiau nei 30 proc. Latvijos alaus rinkos. Estijoje „Saku“ darykla, veikianti nuo 1820-ųjų, yra lyderė. Ir, žinoma, „Švyturys-Utenos alus“ Lietuvoje – šios įmonės produkcija užima apie 40 proc. rinkos.
Mūsų strateginis tikslas – nukreipti pagrindinį dėmesį į tas valstybes, kuriose esame pirmi arba antri. Taip yra visose trijose Baltijos šalyse.
Esame akcininkams įsipareigoję sėkmingai plėtoti verslą, o tai įmanoma tik su stipria komanda. Mūsų darbuotojai tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek Estijoje žino, kaip imtis naujų pokyčių ir ko reikia norint judėti į priekį.
– Būtent apie pokyčius: neseniai „Carlsberg“ paskelbė savo 7 metų strategijos planą „Sail ‘22“, kuriame daug kalbama apie verslo operacijų veiksmingumą ar finansinę pusę. Ar tai reiškia, kad siekiant geresnių rezultatų Baltijos šalyse bus mėginama sujungti kompanijos valdomas įmones?
– Visos mūsų valdomos kompanijos savo valstybėse yra pirmaujančios. Tai atitinka mūsų strategiją ir kol kas planų dėl jų sujungimo neturime.
Tačiau „Carlsberg“ iš esmės keičia savo veiklos principus, aiškiai apibrėždama, kam reikia teikti pirmenybę. Tarkime, kalbant apie mūsų prekės ženklus, turime aiškų ir griežtai apibrėžtą asortimentą, kuris plečiamas pagal tai, kas yra aktualu.
Turime išskirtinių prekės ženklų, tokių kaip „Grimbergen“, yra išskirtinio „craft“ stiliaus alaus rūšių, taip pat vietinių prekės ženklų.
Beje, viena sričių, kurioje Baltijos šalyse mums itin sekasi, yra „craft“ alus ir specifiniai gėrimai. Antai nealkoholinio alaus rinka, palyginti su įprasto, čia auga tris kartus sparčiau, todėl galimybės, kalbant apie pelno maržą, gali būti puikios. Mes išmanome šį alaus segmentą, todėl pasinaudosime mokslo tyrimais ir plėtros galimybėmis toliau kurdami naujus produktus.
Lietuvoje turime puikių aludarių ir jų meistriškumas kuriant nealkoholinį alų tapo pavyzdžiu kitoms Europos šalims.
Važiuojame semtis iš jų patirties, skolinamės receptus. Galiu drąsiai sakyti, kad nealkoholinio alaus segmente Lietuva pirmauja ne tik Baltijos šalyse, bet, ko gero, ir visoje Rytų Europoje.
Apskritai „Carlsberg“ tikslas yra turėti visą gėrimų portfelį – nuo įprasto alaus iki išskirtinių jo rūšių. Tai siekiame įgyvendinti tiek senose rinkose, tokiose kaip Lietuva, tiek naujose.
– Ar dažnai tenka lankytis būtent Lietuvoje? Kaip galėtumėte įvertinti čionykštę verslo aplinką?
– Darbo reikalais neretai aplankau visas tris Baltijos šalis, nors iš esmės mūsų verslas jose valdomas vietos vadovų.
Lietuva šiuo atveju išsiskiria aukšto lygio vadyba ir tuo, kad vietos žmonės didžiuojasi savo aludarystės įgūdžiais bei pasiekimais. Tai pajuntu kas kartą apsilankęs.
Beje, „Švyturys“ buvo įkurtas 1784 metais, tad jis yra senesnis už patį „Carlsberg“. Mes labai vertiname tokias tradicijas. Ne veltui ant „Švyturio“ etikečių iki šiol yra jūrinis erelis – daryklą įkūrusio J.W.Reincke šeimos herbas.
Na, o kalbant apie verslo sąlygas, tai manau, kad investicinis klimatas Lietuvoje yra geresnis nei vidutinis. Jūs turite stiprų finansų sektorių, daug išsilavinusių darbuotojų, tinkamą teisinę apsaugą.
Žinau, kad Lietuvos valdžia siekia pagerinti verslo ir investavimo sąlygas. Mes, kaip investuotojai, tai labai vertiname.
– Vis dėlto naujasis Seimas, atrodo, pasiryžęs daug ką pakeisti – siūloma visiškai atsisakyti alkoholinių gėrimų reklamos, pardavinėti juos tik specializuotose parduotuvėse, gal net įvesti valstybinį prekybos monopolį. Neva taip daroma Skandinavijos šalyse. Bet toje pačioje Danijoje, kurioje įsikūręs „Carlsberg“, reklama ar prekyba neribojama. Kodėl?
– Danija atsisakė mokesčiais ar draudimais reguliuoti alaus rinką, nes tai neturi jokios apčiuopiamos įtakos kovojant su alkoholio daroma žala. Šios šalies alaus daryklos sukūrė savanoriškas rinkodaros taisykles ir jų laikosi. Kol taip yra, gerai visiems.
Aludarystė – didelė ekonomikos dalis, šio sektoriaus įmonės didžiąją dalį prekių ir paslaugų perka iš vietos gamintojų. Sugriovę savo šiuo metu regione pirmaujančią pramonės šaką sunaikinsite darbo vietas savo šalyje.
Bet ar tai sumažins žmonių norą svaigintis? Vietos produkciją lentynose greitai pakeis pigesnė importinė, tik ją gamins kitų valstybių darbuotojai.
Kiek žinau, Lietuvoje su aludarystės sektoriumi susiję 12 tūkstančių darbuotojų, tad reikėtų atsargiai pasverti svarbius sprendimus.
Reklamos draudimas skaitmeninėje visuomenėje veikia taip pat tik prieš vietos gamintojus, kuriuos galima kontroliuoti ir bausti. Tačiau jūs negalėsite nubausti alkoholio gamintojų, kurie įsikūrę JAV, Škotijoje ar Rusijoje. Jų reklama internete tikrai pasieks Lietuvos vartotojus.
Aš pats esu iš Portugalijos, kurį laiką vadovavau šios šalies Aludarių asociacijai. Ten irgi labiau pasitikima savireguliacijos principais nei draudimais.
Alus tūkstančius metų yra mūsų mitybos grandinės dalis. Jis sukurtas iš natūralių medžiagų, todėl tikrai netrukdo suaugusių žmonių gyvenimo būdui. Aišku, jei vartojamas saikingai.
