Investicijų stabdys – ne Trakų istorinis nacionalinis parkas (TINP) kaip institucija, o vienas G.Abaravičius. Tokie žodžiai iš verslininkų lūpų vakar daugybę kartų skambėjo Trakų rajono savivaldybėje.
Seimo nariams Vytautui Kernagiui, Jonui Liesiui, rajono vadovams verslininkai vienas per kitą pasakojo savo „sėkmės istorijas“ Trakuose.
Anot verslo atstovų, tai ir yra atsakymas, kodėl Druskininkai, Anykščiai ar Birštonas gali pasigirti vis naujais gydymo, poilsio ar sporto objektais, gausėjančiu lankytojų skaičiumi, o nuostabaus grožio Trakai merdi.
Trakuose miesto vartais vadinama nušiurusi autobusų stotis galėjo pradėti keistis jau prieš pustrečių metų.
Tačiau 3 mln. eurų ketinantis investuoti bendrovės „Trastas“ savininkas Darius Nedzinskas iki šiol neranda bendros kalbos su TINP vadovu, o pastaruoju metu ant jo siundomi Trakų gelbėtojais pasivadinę visuomenininkai.
D.Nedzinskas ne kartą kantriai demonstravo brėžinius, vizualizacijas – kaip atrodys nauja autobusų stotis su laukimo sale, kavine, dviračių nuomos punktu, 72 vietų automobilių stovėjimo aikštele, elektromobilių įkrovimo vietomis.
Verslininkas atsakinėjo į klausimus apie prekybos centrą „Rimi“ greta stoties – abu pastatus jungtų pasažas, būtų sukurta apie 50 naujų darbo vietų.
Ginčą spręs savivaldybė?
Įstrigus autobusų stoties projektui, D.Nedzinskas pažadėjo imtis to, ko dar niekas Lietuvoje nedarė.
Jeigu TINP parengti reikalavimai autobusų stoties projektui prieštaraus Kultūros paveldo departamento (KPD) reikalavimams, verslininkas kreipsis į Trakų rajono savivaldybę, kad ji būtų arbitrė.
Tokią išlygą numato įstatymai, nors ja dar niekas nesinaudojo. O kad G.Abaravičius nesutaria ne tik su verslininkais, bet ir su KPD, niekam ne paslaptis.
D.Nedzinskas priminė TINP direktoriaus pamėgtą kartoti terminą „vizualinė tarša“. Jį girdėjo kiekvienas, kuris buvo sumanęs investuoti Trakuose.
Autobusų stoties projektui vizualinės taršos terminas buvo pritaikytas pažvelgus į būsimą pastatą kažkur nuo kalno Aukštadvario gatvėje.
Veltui tobulino projektą
Tad iki šiol „Trastas“ negali imtis ne tik autobusų stoties.
Sustabdytas sodybos statinių atkūrimas greta esančiame sklype. Jame turėjo įsikurti turizmo informacijos centras.
Investuotojas taip pat negali skirti 100 tūkst. eurų miesto infrastruktūrai plėtoti. Jie būtų skirti kalvai šalia stoties sutvarkyti.
Kadaise ant jos stūksojo cerkvė, o dabar ši vieta pavirtusi šiukšlynu ir viešuoju tualetu.
Atsižvelgę į visas pastabas, autobusų stoties projektuotojai prieš metus patobulino projektą.
Pasak architekto Justino Žalio, stengtasi pastatus suprojektuoti priderintus prie vaizdingo kraštovaizdžio, neišsišokti iš aplinkos.
Prisitaikyta ir prie mažaaukščių Trakų namų, tad aukščiausias komplekso pastatas tesiekia septynis metrus.
Tačiau D.Nedzinskas vis tiek iš G.Abaravičiaus girdi vien tik „ne“.
Negauna leidimo remontui
Tuo metu verslininkas Benas Gudelis jau 17 metų iš TINP negauna leidimo remontuoti irklavimo bazę
„Kodėl reikia šio žmogaus leidimo ne statyti, o tik remontuoti pastatą?
Ką bendra turi parkas ir pastato remontas? Tai visiška biurokratija“, – piktinosi B.Gudelis.
Verslininkas G.Abaravičiui prikišo ir aroganciją. TINP direktorius į susitikimus buvo kviečiamas šešis kartus, tačiau nė karto neatvyko. Nepasirodė jis ir vakar Trakų rajono savivaldybėje surengtame susitikime, nors vėl buvo kviestas.
B.Gudelis iš G.Abaravičiaus irgi girdėjo jo pamėgtą frazę „vizualinė tarša“.
TINP vadovui nė motais, kad iš Trakų pilies atsiveria irklavimo bazės griuvėsių vaizdas. Tai jam – ne vizualinė tarša.
G.Abaravičius pareiškė, kad jis iš 3–4 pasiūlymų išsirinks, kaip turi atrodyti pastatas vietoj irklavimo bazės.
„Net sovietinės diktatūros laikais to nebuvo“, – stebėjosi B.Gudelis.
Jo įmonė Trakuose kadaise suremontavo du tiltus, bet tai ir viskas. Tolesnes investicijas stabdo TINP draudimas remontuoti irklavimo bazę.
Užsispyrimo kaina
„Žalgirio“ jachtklubo savininkų interesus ginančiam advokatui Vydūnui Sadauskui iš G.Abaravičiaus taip pat yra tekę girdėti apie vizualinę taršą.
Todėl jachtklubo šeimininkai daugybę metų negali naudoti šešių įregistruotų pastatų.
„Negalima ant jų sienos net lentelės pakeisti“, – stebėjosi V.Sadauskas.
Pasak advokato, dėl vieno žmogaus užsispyrimo Trakus palieka ne tik investicijos, bet ir jaunos šeimos.
Juk prie tėvų namo sugalvoję pasistatyti priestatą jaunavedžiai TINP leidimo tikrai negaus.
Trakų rajono merė Edita Rudelienė žadėjo verslininkams visokeriopą pagalbą ir paramą.
Tiesa, B.Gudelis priminė, kad savivaldybėje per 17 metų teko kalbėtis jau ne su vienu vadovu, bet reikalai nejudėjo.
Raštai svėrė 70 kilogramų
Alfredas Eitutis buvo vienintelis iš vakar kalbėjusių, kuriam Trakuose nusišypsojo sėkmė.
Šiam verslininkui buvo leista rekonstruoti pastatą Karaimų gatvėje ir įrengti jame technikos muziejų.
Bet kiek pastangų reikėjo įdėti? Dokumentus teko rengti nuo 1999 iki 2008 metų, paruošti net tris detaliuosius planus.
A.Eitutis pribloškė įspūdingu skaičiumi: per tiek metų prirašė popierių krūvą, svėrusią net 70 kilogramų!
Nesutaria ir tarpusavyje
Vakar Trakų savivaldybėje buvo pristatyti Veronos, Krokuvos, Bambergo ir daugybės kitų Europos miestų investicijų skatinimo pavyzdžiai.
Trakai į juos gali tik pavydžiai žvelgti.
Seimo narys J.Liesys liūdnai palingavo galvą: jeigu jau dėl irklavimo tako reikia į Vyriausybę kelius minti, nes parko administracija ir tam prieštarauja, tai apie ką kalbėti?
O parlamentaras V.Kernagis pabrėžė, kad TINP skersai kelio stoja ne tik bet kokiems pasiūlymams, bet nesutaria ir su KPD, nors abi institucijos pavaldžios Kultūros ministerijai.
Skirtumą tarp šių institucijų įvardijo D.Nedzinskas: KPD dar 2015 metais surašė sąlygas autobusų stoties projektui ir jų daugiau nekeitė, o TINP vieną dieną turi vieną nuomonę, kitą – jau kitą.
V.Kernagiui užkliuvo ir nesibaigianti G.Abaravičiaus kadencija TINP direktoriaus kėdėje. Šį klausimą Seimo narys žadėjo kelti Kultūros ministerijoje.
Neleido praplatinti durų
Kaip kuriozas pasakojamas tikras įvykis, kai viena Trakuose saugomame name gyvenanti garbaus amžiaus senjorė paprašė parko administracijos leidimo paaukštinti ir praplatinti durų angą.
Mat durys buvo 1,6 metro aukščio ir susilenkusiam žmogui pro jas įeiti būdavo neįmanoma.
TINP leidimo ilgą laiką nesuteikė.
Moteriai trūko kantrybė, ji pasamdė darbininkus ir jie praplatino angą taip, kaip jiems atrodė geriausia.
Parko direktoriui teko ne kartą bylinėtis
Į susitikimą Trakų savivaldybėje neatvykęs G.Abaravičius (nuotr.) vakar buvo išjungęs ir mobilųjį telefoną.
Anksčiau TINP direktorius, išgirdęs priekaištus, kad Trakuose stabdomos visos investicijos, pareikšdavo, jog kalti patys verslininkai, – neva tereikia paruošti reikiamus dokumentus, bet jie kažkodėl to nedaro.
Bet čia pat G.Abaravičius pripažindavo, kad teismuose ne kartą teko bylinėtis su Trakuose investuoti ketinančiais verslininkais.
Anot direktoriaus, jis visada vadovaujasi įstatymo raide.
