Žvelgdami į susiklosčiusią geopolitinę situaciją, įvertindami permainingas ekonomikos tendencijas tarptautinėje transporto rinkoje Lietuvos ir Ukrainos transportininkai jau ne pirmą kartą deklaruoja pasiryžimą efektyviau plėtoti uostų infrastruktūrą, įgyvendinti naujus strateginius projektus.
KVJU direkciją draugiški ryšiai ir bendradarbiavimas sieja ne ti su Chersonu, bet ir su kitas didžiausiais Ukrainos uostais – Odesa ir Iljičovsku. Įpastarąjį uostą iš Klaipėdos driekiasi šaudyklinio traukinio „Vikingas“ maršrutas. Geležinkelio trasa tarp Baltijos ir Juodosios jūrų konteineriai su prekėmis gabenami jau keturiolika metų.
„Išvien su ukrainiečiais matome didėjančias perspektyvas efektyviau išnaudoti „Vikingo“ trasą tarptautinei prekybai ir prekių mainams – glaudesnis bendradarbiavimas gali padidinti tranzito krovinių apyvartą“, – kalbėjo memorandumą pasirašęs KVJU direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.
Keturšalį memorandumą dėl sąveikos ir bendradarbiavimo ryšių tarp Klaipėdos ir Chersono uostų dar pasirašė asociacijos „Baltijos ir Juodosios jūrų ekonomikos forumas“, Ukrainos specialistų vertinimo viešosios įstaigos atstovai.
Baltijos ir Juodosios jūrų uostų pastangos stiprinti bendradarbiavimą, regis, nedžiugina Rusijos. Pagalius į Ukrainos ekonomiką nuolat kaišiojantys rusai savo ruožtu mėgina kurti naujas transporto logistikos schemas, atribojančias ukrainiečius nuo savo artimiausių kaimynų.
Rusija gana skeptiškai įvertino pernai pasirašytą Ukrainos ir Lietuvos memorandumą dėl tolesnio jūrų transporto kompleksus ir geležinkelius jungiančios trasos „Vikingas“ plėtojimo Rytų link – jos jungimo prie pietų „Šilko kelio“ projekto.
Pagal šį projektą konteineriniai traukiniai jau pradėjo kursuoti iš Juodosios jūros esančio Ukrainos Iljičovsko uosto per Gruziją, Azerbaidžaną ir Kazachstaną iki Kinijos pasienio. Rusijos transportininkai nepatenkinti, kad jų šioje transporto grandinėje nėra.
Iš Klaipėdos „Draugystės“ geležinkelio stoties pajudėjęs „Vikingo“ traukinys iki Iljičovsko uosto vartų nurieda 1766 kilometrų. Anksčiau šaudykliniais traukiniais į Ukrainą ir atgal vežamų krovinių apyvarta nebuvo didelė, svarstytos įvairios galimybės, kaip suaktyvinti prekybą.
„Vikingą“ prijungus prie “Šilko kelio“ mašruto, kroviniai geležinkeliais gabenami per šešių valstybių teritorijas iki pat Kinijos pasienio aplenkiant Rusiją, kurios veiksmai tarptautinėje transporto pastaruoju metu rinkoje vis sunkiau prognozuojami.
„Vikingo“ traukiniai atstumą nuo Kinijos iki Iljičovsko geležinkelio perkėlos įveikia per 16 parų. Šaudyklinių reisų maršrutas vingiuoja ir vandens keliais: kroviniai keltais per Juodąją jūrą iš Iljičovsko plukdomi iki Batumio (Gruzija), o paskui - Kaspijos jūra iš Aliat (Azerbaidžanas) iki Aktau (Kazachstanas) uostų.
„Vikingo“ maršruto plėtra iki Kinijos pasienio ir toliau - rimtas iššūkis Rusijos geležinkeliams. Kremliaus strategai bene labiausiai nerimauja, kad į „Šilko kelio“ projektą įsijungė artimiausia kaimynė bei sąjungininkė – rusišką naftą lengvatinėmis sąlygomis gaunanti Baltarusija.
Ukrainos uostams sulaukus daugiau tranzito krovinių iš Kinijos ir Kazachstano, dalis jų „Vikingo“ keliais judėtų Baltijos regiono link - pagyvintų ir Klaipėdos jūrų uosto krovos apyvartą.
Konteineriai su prekėmis geležinkeliu „Vikingo“ maršrutais iš Kinijos pasienio iki Ukrainos nugabenami beveik tris kartus greičiau nei plukdant juos laivais - kelionė jūrų keliais trunka apie 40-45 paras.
Siekiama sutrumpinti šaudyklinių traukinių kelionės nuo Kinijos iki Iljičovsko laiką iki 10 parų, mažinti geležinkelio įkainius. Vieno šia trasa judančio konteinerio važtos kaina - apie 5,5 tūkst. JAV dolerių.
Krovinių siuntėjai ir ekspeditoriais teigia, jog gabenti konteinerius „Šilko keliu“ iki Kinijos yra kelis kartus brangiau nei juos plukdyti jūromis. Rusijos geležinkelių paslaugos - irgi šiek tiek brangesnės.
Kita vertus, kombinuoto krovinių transportavimo rinkoje įvertinami ir prekių gabenimo terminai. „Šilko kelio“ galimybės bene labiausiai domina verslininkus, kuriems svarbu, kad jų prekės kuo greičiau pasiektų užsakovus.
Nuo „Vikingo“ prasidėjęs globalus logistikos projektas „Šilko kelias“ krovinių siuntėjams ir gavėjams - dar viena alternatyva greičiau pergabenti savo krovinius ir išvengti Rusijos diktato tranzito srityje.
Kai Ukrainą valdė Kremliui palankaus Viktoro Janukovičiaus režimas, didžiausi šios šalies uostai buvo surankinti su Rusijos ekonomika ir merdėjo. Tais laikais visos kalbos apie „Vikingo“ svarbą ir ketinimus toliau plėtoti šį projektą Rytų link primindavo tuščias deklaracijas.