Šalies vartotojų teises ginanti ir žmogaus gerove besirūpinanti tarnyba „Rospotrebnadzor“ išsiaiškino, kad pernai ten suvartoto alkoholio rodiklis – daugiau kaip 14 litrų gryno spirito vienam gyventojui.
Į labiausiai geriančių regionų tarpą pateko taip pat Maskva, Sachalino sritis ir Komijos Respublika – jose šis rodiklis viršijo 13 litrų. Maskvos sritis tapo čempione pagal alaus suvartojimą – kiekvienam gyventojui tenka virš 90 litrų per metus. Minimalūs degtinės ir alaus kiekiai parduoti Ingušijoje ir Čečėnijoje.
Iš „Rospotrebnadzor“ ataskaitos už praėjusius metus „Alkoholio vartojimo ir tabako rūkymo įtaka gyventojų sveikatai“ paaiškėjo, kad per pastaruosius penkerius metus stipriųjų alkoholinių gėrimų pardavimai Rusijoje sumažėjo 40 procentų.
Rusijos federalinės valstybės statistikos tarnybos („Rosstat“) duomenimis, 2011 metais degtinės ir kitų stipriųjų alkoholinių gėrimų pardavimai sudarė beveik 1,51 mlrd. litrų, o 2016 metais buvo parduota 930 mln. litrų.
Vidutinis metinis vieno šalies gyventojo suvartojamas alkoholio kiekis, perskaičiuotas į etanolį (kitaip dar etilo alkoholį, dažnai vadinamą tiesiog alkoholiu. – Red.), per pastaruosius penkerius metus sumažėjo nuo 10,9 iki 6,6 litrų.
Tačiau yra regionų, kuriuose alkoholio suvartojimas gerokai viršija vidurkį. Pavyzdžiui, pernai alkoholinių gėrimų pardavimų apimtys Magadano srityje sudarė 14,1 litro gryno alkoholio vienam gyventojui, Maskvoje – 13.3 litro, Komijos Respublikoje ir Sachalino srityje – 13 litrų.
Mažiausiai stipriųjų alkoholinių gėrimų vidutiniškai vienam gyventojui parduota Ingušijoje ir Čečėnijoje – 0,1 litro, Kabardos-Balkarijos Respublikoje – 0,5 litro, Šiaurės Osetijoje – Alanijoje – 0,6 litro.
„Rospotrebnadzor“ dokumente pabrėžiama, kad pastebima pastovi alaus pardavimų gyventojams mažėjimo tendencija. 2016 metais šalyje vidutiniškai vienam žmogui alaus parduota 53,3 litro, tuo tarpu 2011 metais šis rodiklis buvo 70,8 litro. Taigi, alaus parduota beveik 25 proc. mažiau.
„Rosstat“ duomenimis, pernai Rusijos gyventojai nupirko 7,8 mlrd. litrų alaus, o 2011 metais – 10 mlrd. litrų.
2016 metais daugiausia alaus išgerta Maskvos srityje – vidutiniškai 94,9 litro vienam gyventojui, Chakasijos Respublikoje – 84,3 litro, Sachalino srityje – 82,8 litro. Minimalios alaus pardavimų apimtys užregistruotos Ingušijoje – 0,5 litro, Dagestane – 2,1 litro ir Čečėnijoje – 2,2 litro.
Reuters/Scanpix nuotr.
„Rospotrebnadzor“ pabrėžė, kad pardavimų sumažėjmui įtakos turėjo visas veiksnių kompleksas – draudimo priemonės ir valstybės vykdoma akcizų politika. Didžiausią įtaką turėjo įstatymo „Dėl etilo alkoholio gamybos ir apyvartos valstybinio reguliavimo...“ nuostatos, kurios įsigaliojo 2012 metų pabaigoje – alkoholio pardavimo laiko ir vietų apribojimas. Tačiau tuo, kad alkoholio suvartojimas sumažėjo 40 proc., tiki ne visi laikraščio „Izvestija“ apklausti ekspertai, teigia straipsnio autorė J.Perceva.
„Mes manome, kad 40 proc. sumažėjimas susijęs su oficialių pardavimų kritimu ir šešėlinės rinkos augimu. Apskritai, vartojimas labai ryškiai nesumažėjo, tačiau pastaraisiais metais daugelyje regionų nelegalus sektorius buvo plačiai paplitęs – jis nėra įtrauktas į statistiką“, – sakė bendrovės „Tatspirtprom“ spaudos tarnyba.
Federalinės ir regioninių alkoholio rinkų tyrimų centro (CIFRRA) vadovas Vadimas Drobizas pridūrė, kad „akcizas stipriajam alkoholiui per pastaruosius penkerius metus padidėjo dvigubai – iki 523 rublių už litrą etilo alkoholio, ir tai turėjo įtakos alkoholinių gėrimų kainai“. (Šios dienos rublio kursas: 1 Eur = 63.5152 Rub. – Red.).
Kompanijos „Baltika“ viceprezidentas Aleksejus Kedrinas, atsakingas už darbą su valstybinės valdžios institucijomis ir verslo santykių palaikymą, įvardijo šias pagrindines alaus vartojimo sumažėjimo priežastis: valstybinio reguliavimo sugriežtinimą ir geroką alaus akcizo padidinimą.
Pasak jo, nuo 2003 iki 2016 metų surinkti akcizo mokesčiai padidėjo aštuonis kartus, ir jie sudaro apie ketvirtį mažmeninės produkto kainos. Priminsime, kad dabartinis akcizo mokestis yra 21 rublis ir 39 rubliai už litrą, priklausomai nuo alaus stiprumo.
Rusijos aludarių sąjunga yra įsitikinusi, kad alus yra nebeprieinamas didelei suaugusių šalies gyventojų daliai: dalis vartotojų išleidžia jam mažiau pinigų, o dalis apskritai priversta pereiti prie stiprių alkoholinių gėrimų. A. Kedrinas taip pat pabrėžė, kad alkoholio vartojimo modelis šalyje priklauso nuo daugelio veiksnių – nuo to, ar alkoholiniai gėrimai gaminami vietoje, kokios yra kultūrinės ir religinės tradicijos. Pavyzdžiui, musulmonai paprastai vartoja mažiau alkoholio nei kitų religijų išpažinėjai. Be to, pietiniuose regionuose išvystyta naminio vyno gamyba, šis vynas nepatenka į oficialią pardavimų statistiką.
Taip pat rodikliui įtakos turi prekybos alkoholiniais gėrimais vietų ir laiko reguliavimas konkrečiame regione. Pavyzdžiui, Jakutijoje ir Tuvoje (originale klaida: Tuloje) vietiniai įstatymai yra vieni iš griežčiausių šalyje: poilsio dienomis čia alkoholio nenusipirksi iki 14 valandos.
Reuters/Scanpix nuotr.
Tautos narkologinės sveikatos instituto direktorius Olegas Zykovas pabrėžė, kad statistiniai duomenys atspindi pardavimų struktūrą šalyje, o ne vartojimo modelį.
„Kaimiečiai mažiau perka alkoholio parduotuvėse, kurių pardavimai atsispindi statistiniuose duomenyse, jie patys gamina naminukę. Maskvoje ir Maskvos srityje surogatų vartojimas nėra taip paplitęs – yra finansinė ir fizinė galimybė nusipirkti legalaus alkoholio, bet apskritai vieni ir kiti galų gale maždaug vienodai vartoja alkoholio“, – sakė jis.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nuo 2009 iki 2016 metų alkoholio suvartojimas sumažėjo nuo 14,3 iki 10,3 litrų vienam gyventojui.
Parengė Leonas Grybauskas