Lietuvos bankas nekeičia ūkio raidos prognozių: numatoma, kad šiemet šalies ekonomika augs 3,6 proc., kitąmet – 2,8 proc. Šių metų infliacijos prognozė padidinama iki 3,7 proc., kitų metų – iki 2,6 proc.
Toliau gerinamos ir nedarbo lygio prognozės – šiemet nedarbo lygis turėtų mažėti iki 7,1 proc., o kitąmet – iki 6,8 proc.
„Atlyginimams kylant labiau nei šalies BVP, o įmonėms jaučiant darbuotojų trūkumą, šie veiksniai ima stabdyti ūkio plėtrą“, - kalbėjo Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
Kitąmet augimas bus lėtesnis dėl dviejų priežasčių – eksportas, šiemet kilęs 10 proc., kitąmet tokių rezultatų nebeparodys. Be to, lėtės ir darbo užmokesčio augimas, taigi mažės gyventojų pajamos.
Kainų augimas nėra išskirtinis
„Daug kalbama apie infliaciją. Mes pabandėme pasižiūrėti plačiau – kaip kito kainos nuo 1997 m.“, - sakė G.Šimkus.
Jo teigimu, dabartinis kainų padidėjimas ilguoju laikotarpiu nėra išskirtinis – panašaus lygio kilimas buvo užfiksuotas ir 2011 metais, ir prieškriziniu laikotarpiu.
Tuomet infliaciją skatino panašūs veiksniai. Tiesa, skirtingai nei dabar, anuomet darbo užmokestis neaugo taip sparčiai. Kalbant apie kaimynus, bendroji metinė infliacija panaši visose Baltijos valstybėse. Tiesa, Lietuvoje sparčiausiai augo paslaugų kainos.
„Taip įvyko dėl augančio darbo užmokesčio – Lietuvoje atlyginimai augo greičiausiai, o darbo užmokesčio augimas daro didelę įtaką paslaugų kainoms “, - sakė G.Šimkus.
Lietuvos banko atstovas teigė, kad Lietuvoje stebimas kainų augimas tikrai nėra išskirtinis – panašūs reiškiniai stebimi ir kitur.
Kalbant apie ateitį, infliacija turėtų mažėti ir kitąmet siekti 2,6 proc.
„Kitąmet pasaulinė aplinka vis dėlto turėtų būti palankesnė – mažiau kils tiek naftos, tiek žaliavų kainos, todėl infliacija turėtų būti mažesnė“, - sakė G.Šimkus.
Ekonomika spurtavo
Lietuvos ūkio plėtrą šiemet daugiausia lėmęs pasaulinės prekybos spurtas vertinamas kaip išskirtinis – prekyba augo daug daugiau nei pasaulio BVP.
„Šiemet Lietuvos ekonomikos plėtra buvo veržlesnė. Jeigu 2015-2016 metais augo apie 2proc., tai šiemet ekonomikos augimas buvo jau kone perpus spartesnis“, - sakė G.Šimkus.
Kaip ir dažniausiai, prie to prisidėjo vidaus vartojimas, taip pat – investicijos ir eksportas. „Šie du veiksniai, investicijos ir eksportas, rodė didžiulį pokytį, palyginus su kitais metais“, - kalbėjo Lietuvos banko ekspertas.
Kalbant apie investicijas, čia labiausiai prisidėjo privačios įmonės, investavusios į naujus įrengimus, technologijas. Tai prisidėjo ir prie eksporto plėtros, kuris šiemet augo apie 10 proc.
„Šalies ekonomikos pagrindine varomąja jėga vėl tampa eksportas, šie metai bus vieni geriausių Lietuvos eksportuotojams“, - sakė G.Šimkus.
Tiesa, kitąmet pasaulio prekybos plėtra turėtų būti mažesnio intensyvumo, tad atitinkamai mažiau augti turėtų ir eksportas.
Darbo rinka kaista
Lietuvos ekonomikos paveikslą formuoja ir tai, kas vyksta vidaus rinkoje.
„Jau kurį laiką girdime įmonių nusiskundimus apie tai, kad trūksta darbuotojų, sunku rasti tinkamos kvalifikacijos žmonių“, - sakė G.Šimkus.
Tai didina darbuotojų derybinę galią – darbo užmokestis antrąjį šių metų ketvirtį augo 9 proc. „Tai labai spartus darbo užmokesčio augimas. Tiesa, antrąjį ketvirtį atlyginimų augimas sumažėjo iki 7proc., bet tai vis tiek labai daug“, - sakė G.Šimkus.
Nors nedarbo lygis šalyje nuosekliai mažėja, džiaugtis dar anksti – nors kvalifikuotų asmenų nedarbas jau pasiekė prieškrizinius 6 proc., nekvalifikuotų asmenų nedarbas mažėja lėčiau ir vis dar siekia 19-20 proc.
„Tai rodo, kad nedarbas yra struktūrinis – įmonės ieško darbuotojų, tačiau rinkoje esantys bedarbiai neatitinka jų lūkesčių“, - sakė Lietuvos banko atstovas.
Kiek gali tęstis toks spartus darbo užmokesčio augimas? „Pastaraisiais metais BVP augo lėčiau nei darbo užmokesčio sąnaudos. Panaši tendencija buvo matoma ir prieš krizę, taigi mes tai matome kaip signalą, kad darbo rinkoje vystosi spaudimas – įmonių galimybės didinti darbo užmokestį tokiais tempais nėra beribės“, - tikino G.Šimkus.
