Lietuvos ekonomikos ateitis: kaip gyvensime sumažėjus ES paramai?

Lietuva planuoja 2018–2021 metų šalies biudžetų perviršį – vidutiniškai jis turėtų siekti 0,5 proc. bendrojo šalies vidaus produkto (BVP).

V.Balkūnas
V.Balkūnas
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 4, 2018, 9:18 AM, atnaujinta May 4, 2018, 10:23 AM

Tai numato Finansų ministerijos (FM) parengta ir Europos Komisijai (EK) pateikta Lietuvos stabilumo programa, kuria tikimasi pasirengti sunkesniems laikams, kai baigsis dabartinis kai kurių ekspertų aukso amžiumi vadinamas ekonomikos augimo ciklas.

Žinoma, dėl aukso amžiaus daugelis žmonių pasiginčytų su ekonomistais, nes savo pinigine jie dar nejaučia, kad tokie laikai jau yra atėję į Lietuvą ir kitas ES šalis.

Visai visuomenei pajusti ekonomikos augimo vaisius trukdo vis dar gana didelė infliacija, labai netolygus pajamų pasiskirstymas.

Vis dėlto ir šių metų pirmojo ketvirčio statistika patvirtina, kad Lietuvos ekonomika toliau auga, – BVP padidėjo 3,5 proc., o infliacija pastaruoju metu sumažėjo iki 2,1 procento.

Ūkio augimą skatina vis dar didėjantis eksportas, ypač į ES šalis, tebeaugantis, nepaisant gyventojų skaičiaus mažėjimo, vidaus vartojimas, taip pat gausesnės verslo investicijos į plėtrą.

Suprantama, šie ekonomikos skatinimo šaltiniai nėra amžini.

Ypač akivaizdūs demografiniai iššūkiai. Mažėjant gyventojų skaičiui, net jei žmonių pajamos ir didėja, vidaus vartojimui nėra erdvės augti.

Tai pirmiausia pajunta kaimiškieji regionai, nors ne šis ūkio stabdys kelia didžiausią pavojų.

Emigracija mažina dirbančių žmonių skaičių, tai ilgainiui gali stabdyti ekonomikos plėtrą, mažinti investicinį patrauklumą, o senstant visuomenei padidės pinigų poreikis pensijoms, sveikatos apsaugai.

Be abejo, tokiam scenarijui būtina rengtis iš anksto ir ieškoti būdų, kaip būtų galima sumažinti ar neutralizuoti neigiamas demografines pasekmes ir pasirūpinti finansine pagalve tam atvejui, jei ūkį vėl ištiktų krizė.

Seniai kalbama, kad reikia gerinti Lietuvos socialinę ir ekonominę aplinką, taip mažinant emigraciją, sudaryti sąlygas bent daliai išvykusių žmonių sugrįžti, skatinti gimstamumą.

Bet tai labai sudėtinga ir negreit sprendžiama užduotis, todėl valstybės stabilumui labai praverstų sukauptas finansinis rezervas. Šio tikslo ir siekiama numatant, kad trejus metus valdžios sektoriaus perviršis sieks 0,5 proc. BVP.

Vieni ekonomistai abejoja, ar pavyks įvykdyti šį planą ir kartu tesėti valdžios socialinius pažadus, kiti teigia, kad numatytas rezervas nepakankamai ambicingas ir sunkesniems laikams reikėtų sukaupti gerokai daugiau lėšų.

Finansinių rezervų svarbą didina dar ir tai, kad 2021–2027 metų ES biudžeto laikotarpiu sumažės Lietuvai tenkanti struktūrinių fondų parama, o šiomis lėšomis finansuojama daug sunkiai atsiperkančių infrastruktūros, aplinkosaugos, švietimo, savivaldybių projektų.

Aišku, šis paramos šaltinis visai neišseks ir po 2020 metų, bet gali sumažėti 15–20 proc., o tai jau būtų milijardu eurų skaičiuojama suma – šiuo finansiniu laikotarpiu Lietuvai vien iš Regioninės politikos struktūrinių fondų skirta beveik 7 mlrd. eurų.

EK jau pristatė ateinančio finansinio laikotarpio biudžeto projektą.

Dėl konkrečios kiekvienai šaliai skiriamos paramos dar vyks arši kova, bet, matyt, Lietuvai teks ieškoti, kaip užkamšyti dėl sumažėjusių ES srautų atsivėrusias investicines spragas.

Negana to, už europinius pinigus jau pastatyta daug poilsio, kultūros, sporto objektų, kurie patys neišsilaiko ir juos teks remti iš savivaldybių ar valstybės biudžetų.

Negalima teigti, kad valdžia iš anksto nenumatė tokios rizikos ir iki šiol sėdėjo sudėjusi rankas.

FM sukūrė 13 investicinių fondų, į kuriuos pastaraisiais metais perveda apie 10 proc. struktūrinės paramos lėšų, ir šiuo metu juose jau sukaupta beveik 1,1 mlrd. eurų.

Šie fondai galėtų iš dalies atsverti investicijų stygių dėl sumažėjusios ES paramos. Mat jų pinigai skiriami daugiausia atsiperkantiems projektams, todėl ilgainiui sugrįžta ir vėl naudojami naujoms investicijoms.

Tai didžiulis tokio finansavimo privalumas, nes pinigai nepravalgomi, nedalijami kaip dovana įvairiems remiamo verslo projektams, kai kada ir ne itin skaidriai.

Šiuose fonduose sukauptos Europos Sąjungos paramos lėšos naudojamos kaip paskolos arba jų garantijos, todėl dar ir skatina patį verslą daugiau investuoti į tokiu būdu finansuojamus projektus, o ne vien tik stengtis kaip nors pasiimti ir išleisti europinius pinigus.

Tačiau dalis ekonomistų sako, kad šiuose fonduose sukaupta dar per mažai pinigų ir esą reikėjo į juos jau seniai nukreipti gerokai didesnę Europos Sąjungos paramos dalį nei iki šiol.

Laiko atgal neatsuksi, bet dar liko beveik treji šio Europos Sąjungos finansinio laikotarpio metai, o ir vėlesniais laikais europiniai pinigai, kad ir menkesniu srautu, pasieks Lietuvą.

Regis, dar įmanoma pataupyti lėšų storesnei finansinei pagalvei tiek didinant šalies biudžeto perviršį, tiek efektyviau panaudojant ES paramą, jei politikai neapsiribos vien šios dienos interesų tenkinimu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.