Tačiau tuo metu, kai šių bunkerių prireiks jų savininkams, patogios jūros pakrantės ir švelnaus klimato Žemėje gali nebebūti. Todėl elitinis „penkių žvaigždučių“ būstas, kuriame bus galima išgyventi pasaulio pabaigą, ir pasirodė Čekijoje, 30 km nuo Prahos centro – Český Brod miestelyje, buvusiame kariniame bunkeryje.
Šio karinio objekto statyba prasidėjo pagal sovietų projektą per šaltąjį karą, 1984 metais. Čekija buvo Varšuvos sutarties organizacijos narė ir kartu su kitomis Europos socialistinės stovyklos šalimis sudarė karinę sąjungą prieš NATO, vadovaujamą SSRS.
Kai 1995 metais objektas buvo atiduotas naudoti, Čekijai jis jau buvo nereikalingas – komunistinis režimas buvo nuverstas, Varšuvos sutarties organizacija – panaikinta, net ir tos šalies, kurioje bunkeris buvo pradėtas statyti, nebebuvo: Čekoslovakijos Socialistinė Respublika nustojo egzistuoti, nuo 1993 metų pasidalijusi į Čekiją (Čekijos Respubliką) ir Slovakiją (Slovakijos Respubliką).
Kurį laiką šis objektas apskritai nebuvo naudojamas. Paskui jį perdavė vietinei telekomunikacijų bendrovei „O2“. O netrukus gimė idėja sukurti ten „naujos kartos bunkerį“, kuris galėtų ne tik atlaikyti branduolinį smūgį, ataką, panaudojant biologinį ar cheminį ginklą, uraganinius vėjus ir žemės drebėjimus, bet ir tapti patogiu namu pripratusiems prie prabangos žmonėms. Beje, kuriant šį kompleksą dalyvavo buvęs Čekijos kariuomenės ir žvalgybos vadas generolas Andoras Šándoras.
Šiame įrengtame dviejų aukštų gyvenamajame bunkeryje, pavadintame „Oppidum“, kurio plotas didesnis nei 7150 kv. metrų, telpa iki 50 žmonių, jis gali funkcionuoti 10 metų autonominiu režimu. Čia įdiegtos sistemos, gaminančios elektros energiją ir tiekiančios geriamąjį vandenį. Be minėtų patogumų, bunkeryje yra konferencijų salė, medicinos centras, ryšio centras – ryšiui palaikyti su išoriniu pasauliu. Teritorijoje virš bunkerio yra sraigtasparnių aikštelė – kad būtų galima operatyviai atvykti į bunkerį katastrofos atveju.
Remiantis preliminariais duomenimis, unikalus statinys pirkėjui kainuos mažiausiai 250 milijonų JAV dolerių (214,13 mln. Eur).
Dar vienas ištaigingas milijardieriams tinkamas bunkeris yra Vokietijoje, kur 2015 metais amerikiečių kompanijos „Vivos“ padalinys Europoje pristatė potencialiems pirkėjams „šiuolaikinį Nojaus laivą“.
Tai netgi ne bunkeris, bet visas požeminių statinių kompleksas 30 hektarų teritorijoje, kurie sujungti tarpusavyje požeminiais keliais. Jis įsikūręs kalne, buvusio karinio objekto teritorijoje Rothensteine. Anksčiau čia buvo laikoma karinė technika ir šaudmenys, o dabar – patogus kompleksas su visiškai saugiomis gyvenamosiomis zonomis, užtikrinančiomis išlikimą net jei būtų smogtas branduolinis smūgis. Norėdami pagyventi čia per apokalipsę, turėtumėte sumokėti apie penkis mln. dolerių (4,283 mln. Eur). Naujiems savininkams pažadėtas visiškai saugus gyvenimas autonominiu režimu keletą metų, įvykus „praktiškai bet kokiai katastrofai ar nelaimei“.
Komplekso viduje yra baseinai, kino teatrai, ištaigingi gyvenamieji kambariai, bendra ligoninė, kepykla, keletas restoranų, vyno rūsiai, bažnyčia, sava televizijos stotis, mokykla, rašo „The Mirror“. Ir visi statiniai yra sujungti gana plačiais požeminiais keliais. Kiekviename bunkeryje yra individuali klimato palaikymo ir vėdinimo sistema, yra numatytos autonominės vandens ir elektros energijos tiekimo sistemos.
Jungtinėse Valstijose, Pietų Dakotoje, taip pat šimtai betoninių karinių bunkerių buvo paversta gyvenamosiomis patalpomis. Ten yra pastatytas visas miestas, kuriame nuo branduolinio smūgio, mirtino viruso ar asteroido kritimo gali apsisaugoti iki 10 tūkstančių žmonių.
Ta pati kompanija „Vivos“ buvusios karinės bazės teritorijoje 4600 hektarų plote (tai yra beveik 3/4 Niujorko teritorijos) pastatė privačius požeminius statinius. Kiekvienas toks nedidelis bunkeris kainuoja nuo 25 tūkst. dolerių (21,25 tūkst. Eur). Bet tai žemutinė riba, nes kaina priklauso nuo kliento pageidavimų. Bunkeriai yra išnuomojami už 25 tūkst. dolerių 99 metams, plius 1000 dolerių metinė rinkliava.
Objektas „Vivos xPoint“ yra Black Hills kalnuose šiaurinėje Didžiųjų lygumų (Great Plains) dalyje. Betoniniai bunkeriai ten buvo pastatyti dar 1942 metais ir buvo naudojami kaip kariuomenės šaudmenų sandėliai. Dabar čia yra apie 600 patogių požeminių statinių, kurių sienos yra kelių metro pločio. Kiekviename iš jų gali apsistoti iki 20 žmonių. Visi bunkeriai taip pat yra visiškai autonominiai – viskuo jie apsirūpina patys.
Dar vienas būstas, kuriame galės pasislėpti turtingi piliečiai, yra JAV, Kanzaso valstijoje. Čia kompanija „Survival Condo“ siūlo įsigyti požeminius apartamentus pastate, esančiame po žeme per 14 aukštų. Raketų bunkerio šachtose įrengti 150 kv. metrų ploto butai, kurių kaina neviršija trijų milijonų dolerių. Tačiau butą apatiniame pastato aukšte, kurio plotas yra daugiau kaip 330 kv. metrų, galima įsigyti už 4,5 mln. dolerių (3,825mln. Eur).
Kompleksas taip pat buvo suprojektuotas, atsižvelgiant į galimą branduolinį sprogimą ir stichines nelaimes. Jame yra medicinos centras, treniruoklių salė, baseinas su vandens kalneliu, SPA, šaudykla, kino teatras, parkas-oranžerija. Saugumu slėptuvėje, jei čia įsikeltų žmonės, rūpinsis saugos tarnyba, yra taip pat virėjas, agronomas ir gydytojas, taip pat keletas technikų ir valytojų.
V.Putinas taip pat įrengia bunkerius – tam atvejui, jei Rusijai būtų smogtas branduolinis smūgis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas stato milžiniškus požeminius kompleksus, kuriuose galės prisiglausti iki 10 tūkst. žmonių, jei JAV smogs branduolinį smūgį Rusijai.
Kaip pernai vasarą rašė „The Times“, remdamasis Pentagono ekspertų parengta ataskaita, branduoliniai bunkeriai yra maždaug 300 metrų gylyje po Maskva. Tai ištisas požeminis kompleksas po Kremliumi ir didžiulis požeminis bunkeris vadovybei, esantis greta Maskvos valstybinio universiteto. Iš jų bus vadovaujama karo atveju.
Pentagono duomenimis, šiuose požeminiuose statiniuose yra visos būtinos gyvybės palaikymo sistemos, leidžiančios ilgus mėnesius po branduolinio smūgio dirbti autonominiu režimu.
JAV gynybos ministerijos žvalgybos valdybos ekspertai pažymi, kad šie bunkeriai yra sujungti požeminiais keliais su analogišku tinklu po Maskva ir su Vnukovo oro uosto VIP terminalu.
„News.ru“ primena, kad 1985 metais į Didžiąją Britaniją pabėgęs buvęs KGB pulkininkas Olegas Gordijevskis svarbiausia KGB paslaptimi vadino būtent požemines komunikacijas, patalpas ir bunkerius, turinčius kodinį pavadinimą „Metro-2“. Pasak jo, po Maskva yra ištisas miestas su reikalingu komunikacijų tinklu globalinės katastrofos atveju.
Parengė Leonas Grybauskas
