Anot jos, ilgainiui šis mokestis gali pasiekti kiekvieną, o nelygybė, ekspertės manymu, gali ir nesumažėti.
Trečiadienį LLRI specialistai Žinių radijuje vertino 2018 metų reformų įtaką 2019-ųjų ekonomikai. I.Valeškaitė patikino, kad „valdžia darė ne tik blogus dalykus“, ir pasidžiaugė keliomis svarbiomis reformomis.
„2018 metais buvo priimtos dvi svarbios mokesčių reformos, t.y. „Sodros“ įmokų sujungimas ir „Sodros“ lubos. „Sodros“ įmokų sujungimas yra labai svarbus, nors galbūt daugelis to net nepajusime, nes atlyginimas į rankas didžiajai daliai žmonių nesikeis arba šiek tiek padidės dėl padidinto NPD.
Vis dėlto šių įmokų sujungimas, kai jos taps darbuotojų įmokų dalimi, labai padidina pačios socialinio draudimo sistemos skaidrumą ir aiškumą. Žmonėms pagaliau taps aišku, kad jie patys yra tų įmokų mokėtojai. Sistema tampa aiškesnė, sistemingesnė, tvarkingesnė.
Kalbant apie „Sodros“ lubas, tai iš tiesų jos dabar bus labai didelės ir didžioji dalis gyventojų taip pat nepajus efekto, tačiau per kelerius metus jos bus sumažintos ir vis daugiau žmonių mokės mažesnes socialinio draudimo įmokas“, – teigiamus pokyčius išskyrė LLRI ekspertė.
Ne visi pokyčiai teigiami
Tiesa, anot jos, pernai buvo padaryta ir ne viena reikšminga klaida, pavyzdžiui, alkoholio akcizų didinimas ir kai kurie sisteminiai pokyčiai, „kurie mokesčių sistemą 2018 metais nuvedė ant blogų bėgių“.
Pirmas dalykas, ekspertės teigimu, tai priimti progresiniai gyventojų pajamų mokesčiai (GPM), kurių tarifas dabar yra 27 proc.
„Tada kaip triušis iš skrybėlės buvo ištrauktas progresinis GPM tarifas. Tie, kurie dabar yra ramūs ir mano, kad progresiniai mokesčiai jų neliečia, neturėtų džiaugtis. Kai buvo įvedamas prabangaus nekilnojamojo turto mokestis, visi manė, kad jį mokės tik saujelė žmonių. Ta kartelė kasmet buvo leidžiama vis žemiau, turto vertė irgi padidėjo. Panašiai gali įvykti ir su progresiniu GPM.
Sakoma, kad jis sumažins nelygybę, tačiau Lietuvoje nebuvo atlikti jokie tyrimai ir iš tiesų neaišku, kaip tai paveiks nelygybę mūsų šalyje. Pernai birželį buvo pristatytas Pasaulio banko tyrimas, kuris parodė, kad ne visuomet tas progresinio tarifo buvimas šalyje yra susijęs su nelygybės mažinimu.
Pavyzdžiui, Airija ir Portugalija, nors jos perskirsto gana nedaug per GPM (apie 11 proc. BVP), jų GPM mažinimas buvo net efektyvesnis nei kitose šalyse“, – kalbėjo I.Valeškaitė.
Pensijų reforma kelia nestabilumą
LLRI ekspertas Vytautas Mitalas kaip vieną reikšmingiausių metų pokyčių išskyrė pensijų reformą, kurią, pasak jo, daugelis specialistų vertina nevienareikšmiškai.
„Viena vertus, aš suprantu, kodėl tokia reforma buvo inicijuota, nes daugelis žmonių arba nekaupia pensijai, arba kaupia labai mažai. Lietuvos rezultatai rodė, kad kaupti vidutiniam žmonui iš tiesų apsimoka.
Bet iš tikrųjų ši reforma buvo labai didelė, visa kaupimo formulė pakeista jau 11 kartą nuo 2004 metų. Tai neprideda stabilumo“, – savo poziciją išsakė jis.
Kaip neigiamą pensijų reformos aspektą V.Mitalas išskyrė tam tikros pensijų dalies (apie 1,7 mlrd. Eur) perkėlimą iš „Sodros“ biudžeto į valstybės biudžetą, iš kurio jos ir bus mokamos.
„Mano galva, tai atvers daug grėsmių ateityje tą bazinę dalį neproporcingai didinti neatsižvegiant į biudžeto galimybes. Tai matyti jau šiemet, nes net pats „Sodros“ biudžetas, nors ir buvo ekonominio augimo metai, yra vos vos teigiamas“, – aiškino jis.
Teikti pasiūlymus bus sunkiau
LLRI ekspertė Gintarė Deržanauskienė užsiminė ir apie kovos su kainų augimu klausimą. Anot jos, pernai įstatymų pakeitimus dėl kainų siūlė visi, kurie tik netingėjo, o tai jai priminė suneštinį pobūvį.
Tiesa, ekspertė išskyrė ir „vieną vyšnią ant torto“ – Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimo projektą, kurį pateikė Prezidentūra. Juo siūloma visiems asmenims, teikiantiems tam tikrus pasiūlymus, pirma atlikti poveikio konkurencijai vertinimą.
„Šio dalyko tikrai labai reikėjo, nes ši valdžia yra labai produktyvi – įstatymų projektai dažnai kepami greitai ir neapgalvotai“, – tikino G.Deržanauskienė.
LLRI prezidentui Žilvinui Šilėnui pasiteiravus, ar dėl to politikams bus sunkiau siūlyti prastus įstatymų projektus, ekspertė nedaugžodžiavo.
„Tikėkimės“, – sakė ji.
