Ne kartą atmetęs teiginius, kad „Boeing 737 Max“ atakos kampo įspėjimo signalas galėjo būti įrengtas netinkamai, D.Muilenburgas vis dėlto pripažino, kad pasitikėjimas tik vienu signalu, kurio gedimas, kaip įtariama, ir sukėlė daugiau nei 300 žmonių pražudžiusias katastrofas Indonezijoje ir Etiopijoje, buvo klaida.
„Atakos kampo įspėjimo signalo įrengimas buvo klaida. Mūsų komunikacija buvo ne tokia, kokia ji turėjo būti“, – interviu televizijai CBS sakė D.Muilenburgas ir atsiprašė visų katastrofų aukų artimųjų.
Vis dėlto, teigė „Boeing“ vadovas, jis pats pasitiki „Boeing 737 Max“ orlaiviais ir nedvejodamas leistų savo šeimai skristi tokiu lėktuvu.
„Esame tikri dėl fundamentalaus šio orlaivio saugumo“, – kalbėjo D.Muilenburgas.
Trečiadienį D.Muilenburgas investuotojų konferencijoje Niujorke informavo oro linijų atstovus, kad „Boeing“ kompensacija dėl „737 Max“ skrydžių draudimo kiekvienai oro linijų bendrovei išmokės atskirai, o dalis kompensacijos galės būti išmokama ne pinigais, o tam tikromis paslaugomis.
„Žinau, kad neigiamai paveikėme vasaros skrydžių tvarkaraščius, ir tai yra skausminga. Visgi tikimės, kad pasieksime tarptautinį susitarimą su FAA (Federaline aviacijos administracija)“, – teigė D.Muilenburgas.
Po dviejų katastrofų pernai spalį Indonezijoje ir kovo 10 d. Etiopijoje, per kurias žuvo iš viso 346 žmonės, „Boeing 737 Max“ orlaivių skrydžiai yra draudžiami tol, kol bus išaiškintos tikslios tragedijų priežastys.
Preliminarūs juodųjų dėžių duomenys parodė, kad Indonezijos „Lion Air“ ir Etiopijos „Ethiopian Airlines“ pilotų valdomų orlaivių katastrofos galėjo būti panašios.
