Alus jau seniai vadinamas įprastu studentų gėrimu, todėl nenuostabu, kad būtent jie bando jį patobulinti.
Jekaterinburge įsikūrusio Uralo federalinio universiteto jaunimas tikina sukūręs alų, kuris rytais nesukelia pagirių sindromo.
Toks galbūt būsimo verslo planas gimė šio universiteto Organinės sintezės katedros studentams. Jiems yra privalomos paskaitos apie alaus ir silpnų alkoholinių gėrimų gamybą, katedroje taip pat yra ir tam skirta laboratorija.
Prieš pusmetį vienos diskusijos metu čia studijuojantis vaikinas iš Nigerijos papasakojo apie neva stebulingą žolę, kurią jo tėvynėje vyrai kramto po išgertuvių, kad jaustųsi žvalūs.
Tai – kalninė puerarija, savo išvaizda šiek tiek primenanti raudonąjį dobilą.
Toks pasakojimas sukėlė susidomėjimą, todėl nigeriečio buvo paprašyta, kad jo tėvynainiai atsiųstų pakuotę šios stebuklingos žolės. Tiesa, siunta buvo užtrukusi muitinėje. Mat iš pradžių pareigūnai pamanė, jog tai – narkotinė medžiaga, ir tik gavę įrodymus, kad taip nėra, ją atidavė.
Būsimiesiems technologams ir jų mokslo vadovams teko pamąstyti, kaip panaudoti kalnines puerarijas, kad jos nepakenktų alaus skoniui ir kitoms savybėms, bet išliktų veiklios. Po keleto eksperimentų buvo nustatyta, kad pirmiausia reikia išgauti jų ekstraktą, o kapsules su juo panaudoti jau verdant alų.
Tyrimai parodė, kad panaudojus šią žolę alus tampa stipresnis. Kad skonis pakistų kuo mažiau, palyginti su įprastu, nutarta panaudoti papildomų ingredientų, bet kokių – nepranešama. Mat tai laikoma komercine paslaptimi.
Studentai jau spėjo apsiskelbti, kad jų sukurtas gėrimas ne tik išvaduos nuo pagirių, bet ir pagelbės kovojant su vėžiu.
Tačiau iki jo panaudojimo dar toloka. Neaišku, kiek tokio alaus ragavo eksperimento autoriai, bet dabar jiems teks atlikti jo bandymus, kurie tikrai užtruks.
„Pirmiausia dirbsime su laboratorinėmis žiurkėmis, kurios yra specialiai išvestos ir prisitaikančios prie kone bet kokio maisto.
Joms teks maitintis alumi ir į jį dedamų žolelių papildais.
Vėliau turėsime imti žiurkių kraujo mėginius ir aiškintis, ar tokia dieta joms nepakenkė, o gal net padėjo“, – pasakojo laboratorijos inžinierė-tyrėja Darja Tambasova.
Jeigu tokie bandymai bus sėkmingi, toliau juos bus galima tęsti su žmonėmis. O norinčiųjų, idėjos autorių nuomone, tikrai neturėtų stigti.
Tiesa, stambiosios alaus daryklos tokiu išradimu kol kas nesusidomėjo.
Tačiau viskas gali pasikeisti, jei jis tikrai pasiteisins.
