Įspeista į kampą SEB grupė pripažino: per banką plaukė neaiškios kilmės milijardai

SEB bankas Baltijos šalyse ir Švedijoje turi problemų dėl pinigų plovimo prevencijos.

SEB grupė pirmadienio vakarą paskelbė naują informaciją apie užsienio klientų, bankininkystėje vadinamų klientais nerezidentais, operacijas SEB padaliniuose Baltijos šalyse.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
SEB grupė pirmadienio vakarą paskelbė naują informaciją apie užsienio klientų, bankininkystėje vadinamų klientais nerezidentais, operacijas SEB padaliniuose Baltijos šalyse.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
SEB teigia neaptikęs įrodymų, kad bankas galėjo būti „panaudotas pinigų plovimui sisteminiu būdu“.<br>M.Patašiaus nuotr.
SEB teigia neaptikęs įrodymų, kad bankas galėjo būti „panaudotas pinigų plovimui sisteminiu būdu“.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Nov 27, 2019, 8:17 AM, atnaujinta Nov 27, 2019, 8:22 AM

Informaciją, patvirtinančią milžiniškas abejotinos kilmės pinigų operacijas per banko padalinius Baltijos šalyse, bankas paskelbė prieš pasirodant tarptautiniam žurnalistiniam tyrimui apie nutylėtas probleminių SEB klientų operacijas. Kaip ir „Danske“ skandalo atveju, daugiausiai problemų SEB grupė turi dėl padalinio Estijoje.

SEB grupė pirmadienio vakarą paskelbė naują informaciją apie užsienio klientų, bankininkystėje vadinamų klientais nerezidentais, operacijas SEB padaliniuose Baltijos šalyse. Daugiausiai dėmesio teko Estijai. SEB duomenimis, 2005-2018 m. laikotarpiu per SEB Estijos padalinį įvykdytų abejotiniems klientams priskiriamų operacijų vertė siekia 25,8 mlrd. eurų. Didžioji dalis šios sumos tenka periodui iki 2010 metų.

SEB teigia neaptikęs įrodymų, kad bankas galėjo būti „panaudotas pinigų plovimui sisteminiu būdu“.

„Mūsų verslo Baltijos šalyse analizėje nematyti, kad SEB būtų panaudotas pinigų plovimui sisteminiu būdu. Vis dėlto visi bankai visada gali susidurti su rizikomis, kurias kelia finansiniai nusikaltimai“, – banko pranešime teigia SEB grupės prezidentas Johanas Torgeby.

Duomenis SEB paviešino prieš paskelbiant tarptautinį žurnalistinį tyrimą, kuris aiškinosi, kiek tiesos buvo oficialioje grupės komunikacijoje apie pinigų plovimo prevenciją.

Žurnalistinį tyrimą, keliantį klausimų dėl SEB pinigų plovimo prevencijos, atliko Švedijos nacionalinės televizijos SVT laida „Uppdrag gransking“ kartu su partneriais Baltijos šalyse: tiriamosios žurnalistikos centru „Re:Baltica“ (Latvija), leidiniu „Postimees“ (Estija) ir VšĮ Tiriamosios žurnalistikos centras (TŽC, Lietuva).

Tyrime remtasi nutekėjusiais žlugusio Ūkio banko duomenimis, kuriuos gavo tarptautinis žurnalistinių tyrimų centras OCCRP. Šių duomenų pagrindu atliktas šių metų pavasarį paskelbtas tyrimas „Troika Laundromat“, kuris atskleidė, kaip Rusijos galingųjų kišenes pildė neaiškios kilmės pinigų upės. Tam reikalingą ofšorinių įmonių sistemą sukūrė Rusijos investicinis bankas „Troika Dialog“, o pinigų kelionėms būtiną bankinę infrastruktūrą suteikė Ūkio bankas.

Nutekėjusiuose lietuviško banko duomenyse žurnalistai aptiko informaciją, kuri prieštarauja ankstesniems oficialiems SEB pareiškimams apie pinigų plovimo prevenciją. Vienas didžiausių bankų mūsų regione aptarnavo įmones, kurios neturėjo jokio aiškaus savininko ir demonstravo kitus itin rizikingų klientų požymius. Tai vyko tuo laikotarpiu, per kurį SEB grupė teigė neturėjusi didesnių problemų su abejotinais klientais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.