Žinoma, jei per šį laiką nenutiks dar kas nors neprognozuojamo.
Aviacija – viena iš labiausiai nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusių industrijų pasaulyje. Nuo balandžio iki birželio buvo atšaukta daugiau nei 60 proc. skrydžių visame pasaulyje, o atskirose šalyse – ir daugiau nei 90 proc.
Šiuo metu įvyksta maždaug pusė skrydžių, kiek vykdavo praėjusiais metais tuo pačiu metu, rodo OAG duomenys, kurių didžioji dalis kaupiama ir apdorojama Kaune įsikūrusiame įmonės informacinių technologijų padalinyje.
„Kaune registruojame visų pasaulyje vykstančių skrydžių informaciją, vadinasi, kiekvienas danguje esantis keleivinis lėktuvas yra sekamas čia, o skrydžio trasa ir visi duomenys registruojami bei amžinai saugomi mūsų duomenų bazėse“, – pasakojo OAG produkto vadovas Donatas Mažeika.
Verslas turėtų sugrįžti vėliausiai
Pasaulyje vis dar yra oro linijų, kurios po karantino uždarymo dar nėra atnaujinusios veiklos, tūkstančiai aviacijos darbuotojų netekę darbo, o nuo turizmo priklausomos ekonomikos patiria gilų nuosmukį. Nors skrydžiai ir pradeda atsigauti, tai dar nereiškia, kad lėktuvai yra pilni.
„Mums reikia susigrąžinti pasitikėjimą, kad skraidyti yra saugu. Tam prireiks laiko, nors oro linijos ir oro uostai labai stengiasi, kad keleivių saugumas būtų užtikrintas“, – pastebėjo D.Mažeika.
Pasak specialisto, oro uostai visame pasaulyje įdiegė moderniausias patikros sistemas ir pakeitė srautus, kad būtų kuo mažiau kontaktų tarp žmonių. Avialinijos kas naktį atlieka giluminį lėktuvų valymą, kitaip tiekia maistą keleiviams, instaliuoja moderniausius HEPA oro dalelių filtrus, kurie leidžia orą lėktuve atnaujinti kas tris minutes.
„Tikėtina, kad ilgiausiai užtruks verslo kelionių sektoriaus atsigavimas. Verslai neblogai susitvarkė su nuotoliniu darbu, prisitaikė prie bendravimo virtualiu būdu, tad kelionės tapo mažiau aktualios dabartinėje verslo aplinkoje“, – teigė pašnekovas.
Pasak specialisto, verslo kelionės gali ir niekada nebepasiekti buvusių apimčių, nes įmonės jaučia pareigą rūpintis savo darbuotojų sveikata, o ir reikalavimas karantinuotis po kiekvienos kelionės neskatina skraidyti. Tai pagrindinis COVID-19 pandemijos skirtumas nuo ankstesnių aviacijos krizių, kai verslo kelionės būdavo pirmosios, kurios atsigaudavo.
Baltijos šalys – tarp atsigavimo lyderių
Baltijos šalys prasidėjus pandemijai veikė greitai ir ryžtingai, palyginti su kitomis Europos šalimis, ir tai padėjo suvaldyti viruso plitimą. Užsikrėtusiųjų skaičius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo gerokai mažesnis nei likusioje Europoje, todėl ir oro uostai čia galėjo atnaujinti darbą vieni pirmųjų Europoje.
D.Mažeikos teigimu, „Air Baltic“ ir „Wizzair“ pradėjo skraidyti labai greitai, kai tik vyriausybės vėl leido vykdyti skrydžius.
„Mes vėl galime susisiekti su pasauliu, nors vis dar yra šalių, kur iki šiol nevyksta didžioji dalis skrydžių, atšauktų dar balandį. Pavyzdžiui, Singapūre iki šiol atšaukta daugiau nei 90 proc. skrydžių, Švedijoje ir Australijoje – daugiau nei 70 proc., Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje – daugiau nei 60 proc. skrydžių“, – vardijo specialistas.
Iš Lietuvos oro uostų rugpjūtį pakilo 45 proc. mažiau lėktuvų nei tuo pačiu metu pernai, iš Latvijos ir Estijos – apie 50 proc. mažiau, nors Lietuva yra mažiausia aviacijos rinka iš trijų Baltijos šalių.
Pasak OAG ekspertų, tikimasi, kad skrydžiai iš ir į Lietuvą, Latviją ir Estiją gana greitai atsigaus, kai tik nuo pandemijos atsigaus tos šalys, į kurias būdavo skraidoma. Vis dėlto užtruks, kol vėl pasieksime iki pandemijos buvusias skrydžių apimtis.
