„Lietuva tikrai sėkmingai įveikė pirmąsias dvi COVID-19 krizės stadijas – sveikatos apsaugos ir likvidumo krizę. Lietuvoje atvejų skaičius niekada neviršijo ES vidurkio, tai leido atverti ekonomiką sparčiau nei kitos šalys“, – pristatydamas ekonomikos prognozes teigė Ž.Mauricas.
Bankas prognozuoja, kad šiemet infliacija sieks 1,4 proc., nedarbo lygis turėtų siekti 8,6 proc., o vidutinis darbo užmokestis augs 6,5 proc.
Daug lems, kaip dorosimės su nedarbu
Iš grėsmę Lietuvos ekonomikai keliančių veiksnių – auganti politinė įtampa Baltarusijoje bei gilėjanti ekonominė krizė Rusijoje. Tai gali turėti neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai – ypač transporto paslaugų ir turizmo sektoriams.
Galiausiai, augančios protekcionistinės nuotaikos pasaulyje gali sumažinti Lietuvos eksporto augimo potencialą.
Banko ekonomistų manymu, didžiausia vidinė grėsmė bus per COVID-19 krizę išaugusio nedarbo lygio sumažinimas, nes sparčiai besikeičianti ekonomikos struktūra lems didelius pokyčius darbo rinkoje, prie kurių ne visi darbuotojai spės prisitaikyti.
„Efektyvus ir skaidrus Europos Sąjungos atsigavimo fondo bei ateities ekonomikos DNR plano lėšų investavimas taip pat bus didelis iššūkis, nulemsiantis Lietuvos ekonomikos raidą artimiausiais dešimtmečiais. Besipučiantis valdžios sektoriaus biudžeto deficitas taip pat gali tapti grėsme jei šios krizės metu bus įgyvendinti dosnūs, bet šalies fiskalinio tvarumo pamatus plaunantys sprendimai“, – nurodė Ž.Mauricas.
„Luminor“ prognozuoja, kad šiemet Baltijos šalyse bendrasis vidaus produktas (BVP) nuosmukis bus trumpalaikis, o kitąmet bus fiksuojamas spartus ekonomikos augimas, sieksiantis 4-5 proc.
„Baltijos šalių ūkiams atsiveria ir iki šiol neregėtų galimybių langas, kai į šalis paplūs ES pagalbos pinigai. Jei jie bus investuoti protingai, Baltijos šalys gali labai greitai tapti skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos flagmanais“, – konstatavo Ž.Mauricas.
Naujausioje „Luminor“ analitikų parengtoje ekonomikos apžvalgoje konstatuojama, kad pasaulio ekonomika iš krizės kapstysis skirtingomis trajektorijomis, todėl, taikant populiarų palyginimą, atsigavimas labiau primins raidę „K“ – kai kurie regionai judės žemyn, kai kurie – aukštyn.
Europoje atsigavimas taip pat bus skirtingų greičių: Skandinavijos ir Baltijos šalims prognozuojamas itin spartus „V“ formos atsigavimas, Vakarų ir Centrinei Europai – kiek lėtesnis „U“ formos atsigavimas, Pietų Europos šalims – ilgas ir lėtas „L“ formos atsigavimas, o Rusijai – pasvirojo kairiojo brūkšnio „\“ formos „atsigavimas“.
Pavojus perkaisti
Ž.Mauricas atkreipė dėmesį, kad didžiųjų pasaulio valstybių vyriausybės tarsi varžosi viena su kita, kas pasiūlys dosnesnį ekonomikos gelbėjimo paketą, visiškai nekreipdamos dėmesio į augančią skolų naštą.
ES, priešingai nei 2009-ųjų metų krizės metu, pro pirštus žiūri į fiskalinės drausmės taisykles ir žada į jas lanksčiai žiūrėti bent iki 2022 metų, tad „diržų veržimosi“ laikotarpi nukeliamas į tolimą ateitį.
Be to, ES yra patvirtinusi masyvų 750 mlrd. eurų ekonomikos atsigavimo fondą, kurio pinigai taip pat netrukus įsilies į jos ekonomiką.
Centriniai bankai taip pat įsisuko į ekonomikos skatinimo karuselės pasiutpolkę, tarsi lenktyniaudami vieni su kitais, kas „išspausdins“ daugiau pinigų ir pažadės ilgesnį laiką nekelti palūkanų. Todėl pinigų įliejimo į ekonomiką mastas išliks beprecedentis, nežiūrint menkstančios COVID-19 pandemijos baimės.
Visa tai kelia ekonomikos perkaitimo ir pavienių turto klasių kainų burbulų pavojų – panaši situacija jau buvo 2003 metais Honkonge, kai šalis, įveikusi SARS pandemiją, pernelyg „užstimuliavo“ ekonomiką.
Įtampos pavojus
„Tiesa, toli gražu ne visur situacija panaši. Pietų Europoje, Lotynų Amerikoje ir Indijoje pandemijos pasekmės itin skaudžios ir šių regionų ekonomikų dinamika kol kas primena raidę „L“. Kitoje pusėje – Šiaurės Europa, Rytų Azija ir Australija, kurių ūkiai juda raidės „V“ trajektorija. Vakarų Europa ir Šiaurės Amerika yra kažkur viduryje – jų BVP kreivės labiau primena raidę „U“.
Kitaip tariant, COVID-19 krizės poveikis labai skiriasi, priklausomai nuo šalies ūkio struktūros, pasitikėjimo valdžios institucijomis bei ekonomikos skatinimo programų dosnumo.
Tad kuomet „V“ formos atsigavimą patiriančioms šalims didžiausias galvos skausmas 2021 metais bus ekonomikos perkaitimas, „L“ formos atsigavimą patiriančios šalys vis dar kovos su COVID-19 krizės pasekmėmis. Egzistuoja grėsmė, kad netolygus pasaulio ekonomikos atsigavimas gali padidinti geopolitines įtampas“, – pažymėjo Ž.Mauricas.
Situacija nėra dramatiška
Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiemet turėtų smukti apie 1,5 proc., o kitąmet numatomas 3,3 proc. augimas.
„Patys naujausi skaičiai rodo, kad situacija iš tiesų nėra dramatiška, ir suteikia to santūraus optimizmo. Ekonomikos nuosmukis šiemet turėtų siekti apie 1,5 proc. ir pakankamai spartus atsigavimas kitąmet – 3,3 proc.“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Pasak jo, formuojant prognozes, tikimasi, kad kitais metais šalies pagrindiniai eksporto partneriai atsigaus pakankamai sparčiai, o vidaus paklausą, kuri taip pat bus stiprus ekonomikos variklis, lems „investicijos į ateities ekonomikos DNR“.
„Lietuvoje ekonomikos nuosmukis antrąjį ketvirtį, kuomet buvo pats pandemijos pikas, buvo vienas žemiausių visoje ES“, – sakė ministras.
Birželio pabaigoje ministerija prognozavo, kad šalies ekonomika dėl su koronaviruso krize susijusio šoko susitrauks 7 proc., o kitąmet BVP augs 5,9 procento. Balandį ministerija skelbė, kad Lietuvos BVP šiemet smuks 7,3 proc., o 2021 metais išaugs 6,6 procento.
