„Labai tikiu, kad tai tikrai leis pinigų plovimo prevencijos uždavinį vykdyti žymiai efektyviau ir užkardyti tų grėsmių atsiradimą ateityje, nes pinigų plovimo rizikos ir teroristų finansavimo rizikos tikrai turi labai didelę įtaką tiek šalies reputacijai, tiek pačiai finansų sistemai“, – posėdyje kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.
Centro steigimą paskatino Šiaurės ir Baltijos šalių regioną pastaraisiais metais krečiantys pinigų plovimo skandalai. Centro steigėjai būtų Finansų ministerija, LB, SEB, „Swedbank“, „Luminor Bank“, Šiaulių ir Medicinos bankai, „Revolut Bank“, „Citadele“, jo veikloje dalyvautų ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Finansų ministerijos teigimu, potencialūs pinigų plovėjai taiko vis išmanesnes priemones ir būdus legalizuoti neteisėtai įgytas lėšas, o privačiam verslui vis sunkiau atpažinti galbūt neteisėtas veiklas. Be to, pastarieji regiono pinigų plovimo skandalai atskleidė, kad būtina kelti viešojo ir privataus sektorių kompetenciją šiose srityje, greitai keistis informacija.
Skelbta, kad centrui valstybė pradžioje skirs 30 tūkst. eurų – jų turėtų pakakti patalpų nuomai bent dvejus metus. Paties centro veikla būtų finansuojama Lietuvos banko (LB) ir komercinių bankų metiniais įnašais.
Skaičiuota, kad vien centro vadovo ir 9 darbuotojų išlaikymas per metus kainuotų 500-600 tūkst. eurų, be to, kainuotų technologijų ir registrų plėtros projektai. Taip pat prireiktų visų steigėjų žmogiškųjų išteklių indėlio.
Pernai liepą Finansų rinkos politikos formavimo patariamoji komisija nutarė, kad Lietuvoje būtina įsteigti tokį centrą, o 2019-ųjų rugpjūtį LB ir FNTT vadovų sukurta darbo grupė pasiūlė jį įsteigti. Šiemet balandį neformaliame ministrų pasitarime pasiūlymui pritarta.
