„Nežinau, į ką prezidentė šiuo savo pasisakymu orientavo, bet tai, kad ekonomikos perspektyvos yra gerokai prastesnės, negu atrodė praėjusių metų pabaigoje, ir jos yra labai neapibrėžtos, tai esu sakiusi ne kartą“, – antradienį Seime atsakinėdama į klausimus teigė I.Šimonytė.
Ministrė pirmininkė pažymi, kad kol kas, remiantis tarptautinių institucijų ar Lietuvos banko makroekonominėmis prognozėmis vis dar numatomas, nors ir mažesnis, tačiau ekonomikos augimas.
„Bet ar aš galėčiau dėti galvą nukirsti, kad metų pabaigoje toks rezultatas ir bus – tikrai ne. Nes neapibrėžtumas yra labai didelis“, – pridūrė ji.
Be to, premjerė atkreipia dėmesį, kad besitęsiant Rusijos karui Ukrainoje, Kremliui mažinant dujų tiekimo apimtis Europos šalims, šių gamtinių išteklių kaina gali dar labiau išaugti. Taip pat toliau stebimas ir naftos kainų augimas.
Todėl, Vyriausybės vadovės požiūriu, valstybės pajamų ir išlaidų planą reikėtų peržiūrėti nebent rugsėjo mėnesį, įvertinus ar tuo metu bus realus papildomų infliacijos padarinius švelninančių priemonių poreikis.
„Opozicijai dabar galima iš kepurės priteikti daug visokiausių pasiūlymų. Kokius mokesčius galima sumažinti ir kam galima dar labiau išlaidas padidinti. Ir taip valstybės biudžeto deficitą padidinti dar pora procentinių punktų. Tada, kai skola valstybėje jau yra pradėjusi brangti ir dėl ekonominės situacijos ir dėl to, kad centriniai bankai vis tiek peržiūri savo palūkanų normas aukštyn“, – akcentavo I.Šimonytė.
ELTA primena, kad kadenciją baigusi prezidentė D.Grybauskaitė praėjusią savaitę pabrėžė, jog globaliu mastu jau šį rudenį ar žiemą kyla rizika susidurti su ekonomine recesija.
Ji tvirtino, kad siūlantys planus dėl antiinfliacinių paketų, išlaidų didinimo, turi atsižvelgti į pasaulinės ekonomikos lėtėjimą bei faktą, kad lėšų dėl augimo gali tiesiog nebūti. Anot jos, politikų kalbos tebėra tokios, kokios buvo taikos, augimo ir klestėjimo laikotarpiu.
