„Vengrijoje infliacija šių metų gale bus didesnė negu Lietuvoje, tą garantuoju 100 proc. Mes, priėmę lengvatas, siekdami kainų kompensavimo, būtume turėję ir infliacijos iššūkį artėjant žiemai, ir biudžeto deficito. Kai būtų reikėję formuoti kitų metų biudžetą, būtų tikrai aršios diskusijos“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė Ž.Mauricas.
Ekonomistas tvirtina, kad mes didžiausią infliacijos šuolį prisiėmėme pavasarį–vasarą, ir jau tikėtina, kad rudenį pradės mažėti infliacija, nes ir liepos mėnesio išankstinis indikatorius buvo pakankamai neblogas, rodantis, kad jau infliacija išsikvėpė.
„Mes dar turėsime kažkiek papildomų rezervų. Vengrija, manau, tikrai norėtų su mumis apsikeisti vietomis. Kitais metais turėsime ir mažesnę infliaciją negu Vengrija, ir mažesnį biudžeto deficitą“, – sakė jis.
Ž.Maurico manymu, infliacijos augimas jau atsimušė į lubas, ir tą lėmė keletas priežasčių, tarp kurių yra pakritusios pasaulinės žaliavų kainos ir tiekimo grandinių stabilizavimas.
„Mažėjant vartojimui pasaulyje ir ateinant recesijai, ypatingai į Vakarų pasaulį, tiekimo grandinės stabilizuojasi, nebėra tokių didelių trikdžių. Anksčiau būdavo prekių deficitas, o dabar matome, kad ilgalaikio vartojimo prekių netgi atsirado perteklius kai kuriose šalyse“, – aiškino ekonomistas.
Jis tikino, kad verslas anksčiau baiminosi sutrikimų ir užsakydavo prekių tiksliai tiek, kiek parduota, ir viskas buvo labai suefektyvinta, o dabar pereinama prie veikimo modelio, kuomet užsisakoma daugiau prekių negu reikia, apsisaugant nuo galimų apribojimų, pabrangusių transporto kaštų ar nestabilios situacijos su Kinija.
Ekonomistas mano, kad šioje vietoje prasidės konkurencija ir akcijos, nes verslas norės išparduoti sandėliuose esančias brangiai supirktas prekes.
„Infliacijos augimą skaičiuojame nuo praeitų metų. Praeitais metais rugsėjį ji labai sparčiai pradėjo kilti Lietuvoje, o šiais metais mes galbūt neturėsime jokio kilimo arba labai mažą. Tai reiškia, kad metinis augimas vis mažės, netgi šių metų pabaigoje, žiemą, infliacija vienženkle taps, nuo 20 iki 10 procentų ar net šiek tiek žemiau. Tai psichologiškai žmonėms atrodys lengviau“, – teigė Ž.Mauricas.
ELTA primena, kad išankstinis metinės (2022 m. liepą, palyginti su 2021 m. liepa) infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal Europos Sąjungos mastu metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sudaro 20,8 proc.
Statistikos departamentas skelbia, kad metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.
Išankstinis mėnesinis (2022 m. liepą, palyginti su birželiu) vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 0,7 proc.
