Už šį EP sprendimą balsavo 535 europarlamentarų, 63 prieš, o 53 susilaikė.
Taip pat buvo patvirtina, kad į nacionalinius planus būtų įtrauktos energetikos reformos, kuriomis siekiama mažinti priklausomybę nuo Rusijos kuro ir įveikti energijos nepriteklių.
Europarlamentarai pritarė, kad paraiškas dėl papildomų lėšų pagal pakeistą gaivinimo ir atsparumo planą teikiančios ES valstybės turės numatyti energijos taupymo, švarios energijos gamybos ir tiekimo įvairinimo priemones, kaip nustatyta ES plane „REPowerEU“. Naujosios taisyklės bus taikomos atgaline data nuo 2022 m. vasario 1 d. su tam tikromis išimtimis. EP nariai užtikrino, kad būtų remiamos investicijos, skirtos panaikinti energijos nepriteklių, kurį patiria pažeidžiami namų ūkiai, smulkus ir vidutinis verslas.
Derybų EP metu pavyko pasiekti, kad ES valstybės turėtų ne mažiau kaip 30 proc. savo išlaidų skirti daugiašalėms priemonėms esamoms energijos perdavimo kliūtims šalinti, energijos paskirstymui ir kaupimui užtikrinti bei tarpvalstybiniams srautams didinti, net jeigu tai daro viena ES šalis. Jie taip pat pritarė, kad būtų įvestos naujos skaidrumo taisyklės, taikomos 100 daugiausiai lėšų gaunančių galutinių paramos gavėjų.
Įgyvendinamoms priemonėms galios reikšmingos žalos aplinkai nedarymo principas. Laikinos išimtys taikomos priemonėms, kuriomis sprendžiamos neatidėliotinos ES energetinio saugumo problemos, mažinama potenciali žala aplinkai ir netrukdoma siekti ES klimato tikslų.
Parlamento derybininkai užtikrino, kad iš Europos Komisijos siūlomų papildomų 20 mlrd. eurų dotacijų 8 mlrd. eurų bus lėšos, gautos anksčiau aukcionuose pardavus nacionalinius taršos leidimus pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS). 12 mlrd. eurų bus paimti iš inovacijų fondo. Be to, iš ATLPS gautos pajamos negalės būti naudojamos investicijoms į iškastinį kurą.
Europos liaudes partijos frakcijos atstovas Siegfried Muresan tvirtino, kad naujasis planas padės gyventojams ir įmonėms užtikrinti prieinamas energijos kainas ir saugų energijos tiekimą bei atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro.
„ES pridėtinė vertė yra tai, kad bent 30 proc. „REPowerEU“ išteklių būtų skiriama tarpvalstybiniams projektams“, – teigė S. Muresan.
Tuo tarpu Socialistų ir demokratų frakcijos atstovė Eider Gardiazabal Rubial akcentavo, kad buvo sutarta tiek dėl ekonominio karo poveikio sumažinimo, tiek dėl žaliojo kurso išsaugojimo.
„Papildomi 20 milijardų eurų bus skirti kovai su energijos nepritekliumi, žaliosios energijos skatinimui ir energijos kaupimo pajėgumų didinimui. Suteikėme prioritetą tarpvalstybiniams projektams ir užtikrinome jų skaidrumą“, – tvirtino E. G. Rubial.
Galiausiai „Renew Europe“ frakcijos atstovas Dragos Pislaru pažymėjo, kad ES piliečiai išgyveno sunkius metus, todėl sprendimai buvo reikalingi kaip įmanoma greitesniu metu.
„Paklauskite savo vyriausybių, kokias priemones jos planuoja įtraukti į savo nacionalinius planus. Svarbu sudaryti sąlygas apšiltinti namus, perkvalifikuoti darbo jėgą ir padėti įmonėms. Įtraukėme aiškius reikalavimus, kaip nustatyti didžiausius naudos gavėjus ir laukiame, kaip vyriausybės panaudos pinigus“, – sakė D. Pislaru.
Šios taisyklės jau suderintos su ES Taryba, todėl jų įsigaliojimui beliko formalus ES Tarybos pritarimas.
