Valstybės duomenų agentūra pranešė, kad 2023 m. sausio–kovo mėn. visa pramonės produkcija Lietuvoje sudarė 9 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 11,9 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus –10,6 proc.).
N. Mačiulis dar pastebėjo, kad tuo pačiu metu Lietuvoje matoma nemažai ekonominės šizofrenijos.
„Arba, geriausiu atveju, grubios dichotomijos ženklų – mažmeninė prekyba maisto produktais šiemet krito 7,5 proc., bet apyvartos restoranuose ir baruose išaugo 10,5 proc. (reali, atsižvelgus į infliaciją).
Gali būti, kad kai kurie žmonės parduotuvėse perka mažiau maisto produktų, nes dažniau valgo skrudintas šukutes užgersami mimizomis ne namie, o restoranuose. Bet realybė turbūt mažiau glamūrinė“, – svarstė N. Mačiulis.
Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas 2023 m. augs 0,5 proc., o 2024 ir 2025 m. augimas padidės iki 3 proc.
„Swedbank“ sausį prognozavo, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks -0,3 proc., o kitais metais augs 1,8 proc. Banko ekonomistai savo prognozes planuoja atnaujinti antradienį.
Kovą pramonės produkcijos vertė sudarė 3,1 mlrd. eurų
2023 m. kovą visos pramonės produkcijos vertė sudarė 3,1 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti su vasariu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis, padidėjo 0,8 proc. (nepašalinus –15,1 proc.), praneša Valstybės duomenų agentūra.
Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo produkcija – 37,6 proc. (nepašalinus – 29,5 proc.), chemikalų ir chemijos produktų gamybos – 26 proc. (nepašalinus – 33,6 proc.), kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos – 16,2 proc. (nepašalinus – 24,3 proc.), variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos – 11,3 proc. (nepašalinus – 13,8 proc.), elektros įrangos gamybos produkcija – 10,3 proc. (nepašalinus – 27,9 proc.).
2023 m. sausio–kovo mėn. visa pramonės produkcija sudarė 9 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 11,9 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus –10,6 proc.).
