Kas šešis mėnesius rengiamoje ataskaitoje ECB kalbėjo apie „silpnas makrofinansines sąlygas ir netikėtą stresą kai kurių brandžių ekonomikų bankininkystės sektoriuose“. ECB atkreipė dėmesį į trijų JAV regioninių bankų žlugimą ir Šveicarijos kreditorių „Credit Suisse“ ir UBS susijungimą ir pabrėžė, kad visa tai, be kita ko, pakurstė „platesnius būgštavimus apie bankų atsparumą aukštesnių palūkanų normų akivaizdoje“.
Nepaisant to, pastarosios įtampos esą buvo trumpalaikės, euro zonos bankų pagrindams nepraradus stiprumo, o sparčiam reguliuotojų įsikišimui leidus užkirsti kelią „domino efektui“.
„Kainų stabilumas išlieka labai svarbus, siekiant išsaugoti finansinį stabilumą ilgalaikėje perspektyvoje“, – pareiškė ECB vicepirmininkas Luisas de Guindosas. Tačiau jis pridūrė, kad pinigų politikos griežtinimas infliacijos mažinimo tikslu gali išryškinti finansų sistemos silpnąsias vietas.
ECB nurodė, kad euro zonos bankai su pastarosiomis įtampomis tvarkėsi gerai, tačiau didesnės finansavimo išlaidos ir prastesnės kokybės turtas gali pakenkti pelningumui, o bankams gali tekti atsidėti daugiau išteklių dėl paskolų patirtiems nuostoliams padengti. ECB pažymėjo, kad įvykiai JAV ir Šveicarijoje priminė „apie būtinybę užbaigti bankų sąjungos“ kūrimą.
