Paskutinį ketvirtį užfiksuotas 19,4 proc. prilygstantis susitraukimas siejamas su dabartinio karo Gazos Ruože poveikiu aukštųjų technologijų šalies ekonomikai.
Remiantis Centrinio statistikos biuro duomenimis, Izraelio BVP per visus 2023 m. išaugo 2 proc. – tai kiek mažesnis įvertis, lyginant su 2,3 proc. prognoze, kurią prasidėjus karui paskelbė šalies centrinis bankas.
Tai blogiausi Izraelio ekonomikos ketvirčio rezultatai nuo pirmojo COVID-19 pandemijos ketvirčio 2020 m. pradžioje, kai kalbama apie vienam gyventojui tenkantį BVP.
Eksportas sumenko 18,3 proc., o importas – 42,4 proc. Tokius skaičius iš dalies lėmė oro linijų priimti sprendimai sustabdyti skrydžius ir tai, kad tarptautinės laivybos bendrovės ėmė vengti Raudonosios jūros, kai ten dėl Izraelio karo su „Hamas“ prasidėjo hučių sukilėlių atakos prieš laivus.
Per spalio 7-ąją „Hamas“ smogikų Pietų Izraelyje surengtus išpuolius žuvo apie 1 160 žmonių, rodo izraeliečių duomenimis paremti naujienų agentūros AFP skaičiavimai.
Reaguodamas į šias atakas, Izraelis inicijavo Gazos Ruožo puolimą, per kurį, anot tenykštės Sveikatos ministerijos, iki šiol žuvo daugiau kaip 29 000 žmonių.
Prasidėjus karui, šalyje pasireiškė didelis darbo jėgos trūkumas ir žlugo turizmo pramonė.
Izraelio kariuomenė po spalio 7-osios išpuolių pašaukė daugiau kaip 300 000 rezervistų, o vyriausybė nedelsdama priėmė sprendimą nebeįleisti į šalį mažiausiai 160 000 palestiniečių darbininkų, kurie anksčiau sudarė nemažą darbo jėgos dalį statybų ir žemės ūkio sektoriuose.
