Europos Centrinis Bankas (ECB) nusprendė, jog kol kas rekordines aukštumas pasiekusios palūkanų normos dar kuriam laikui lieka tokios pat.

Dalis ekspertų teigia, jog dėl to daryti tragedijos nereikėtų – jei prognozės išliks palankios, pokyčių sulaukti turėtume jau birželį.

„Labai svarbi žinutė yra ta, jog ECB valdančioji taryba atsižvelgė į visą turimą informaciją ir pasakė, kad ekonominė raida, įskaitant ir infliacijos raidą, vystosi taip, kaip ir buvo numatyta kovo mėnesį. Todėl galima tikėtis, jog ir palūkanų normos raida bus panaši į dabartines prognozes", – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ aiškino Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas.

Anot jo, praėjusių metų pabaigoje rinkos ir ECB valdančiosios tarybos nuomonės dėl palūkanų trajektorijos išsiskyrė: rinka tikėjosi daug ankstesnio palūkanų mažinimo, tačiau ECB valdančiosios tarybos nariai delsė priimti sprendimus.

Visgi, jei artimiausiu metu nesulauksime jokių sukrėtimų, pokyčiai europiečius pasiekti turėtų jau birželį.

[[ge:lrytas:lrytas:31422395]]

Rizikų balansas išlieka neigiamas

LB Ekonomikos departamento direktorius pabrėžė, jog palūkanų normų stabilumas įtakos turi ir kitiems ekonominiams rodikliams, pavyzdžiui, infliacijai, ekonomikos augimui – jeigu palūkanų normų trajektorija išlieka tokia, kokios tikimasi, tikėtina, jog ir ekonomikos augimas bus toks, koks ir prognozuojamas.

„Verta atkreipti dėmesį, kad euro zonoje infliacija mažės ne visiškai tiesiniu būdu, tai yra, tikėtina, kad infliacija užsiliks tokiame pačiame lygyje dar kurį laiką. Intensyviau mažėti ji pradės šių metų pabaigoje, kitų metų pradžioje“, – prognozėmis pasidalijo A.Dabušinskas.

Jis pridūrė, jog rinkos, laukdamos palūkanų normos mažėjimo, tampa jautrios ir akylai stebi kiekvieno mėnesio infliacijos svyravimus.

[[ge:lrytas:lrytas:31375622]][[ge:lrytas:lrytas:31173824]]

„Iš pinigų politikos pusės svarbu yra ne tik kiekvieno atskiro mėnesio infliacijos skaičius, bet trajektorija. Svyravimų gali būti, bet svarbu, kad ECB valdančioji taryba vis patvirtintų, jog trajektorija yra tokia, kokios mes tikimės“, - kalbėjo laidos pašnekovas.

Tiesa, LB Ekonomikos departamento direktorius pabrėžia, jog rizikų balansas išlieka neigiamas, tad Europos ekonomikos augimas gali būti kiek mažesnis, nei prognozuojamas 0,6 proc.

Tai galėtų lemti stipresnis nei tikėtasi dabartinės pinigų politikos griežtinimasis poveikis, geopolitinės rizikos.

„Lietuvoje, vertinant rizikų balansą, jis taip pat būtų neigiamas. Tai lemtų labai panašios priežastys“, – kalbėjo A.Dabušinskas.

Užsienio prekyba ir vartojimo didėjimas turėtų teigiamą poveikį

LB Ekonomikos departamento direktoriaus teigimu, teigiamos įtakos Europos ekonomikai turėtų spartesnis pasaulinės ekonomikos augimas, ypač užsienio prekybos atsigavimas.

[[ge:lrytas:lrytas:31454182]]

„Tokiu atveju, euro zona, o kartu ir Lietuva, gautų teigiamą impulsą eksportui. euro zonos ir ypač Lietuvos ekonomika yra santykinai atviros užsienio prekybai, kuri iki šiol pasauliniu mastu buvo prislopusi. Augimas šioks toks yra, bet prekyba buksuoja, tad jeigu atsigavimas būtų spartesnis, tada tai būtų teigiamas postūmis ekonomikai“, - vieną iš galimų teigiamų postūmių ekonomikai įvardijo A.Dabušinskas.

Jis pridūrė, jog kitas teigiamas faktorius būtų vartotojų elgsena: sumažėjus infliacijai, o darbo užmokesčiui bei pajamoms ir toliau augant, reali perkamoji galia atsistato sparčiai.

„Lietuvoje darbo užmokestis vis dar auga dviženkliu skaičiumi, o infliacija yra nukritusi į žemą lygį, todėl tai reiškia, kad reali perkamoji galia atsistato. Visgi vartotojai dar santūriai žiūri į vartojimą. Jeigu polinkis vartoti ir leisti pajamas atsigautų sparčiau, tai kompensuotų neigiamas rizikas“, - aiškino A.Dabušinskas.

Lietuviai jau birželį gali pajusti pokyčius: kaip tai atsilieptų kiekvieno piniginei