„Infrastruktūros apsauga yra PSE prioritetas. Turime sraigtasparnius ir bepiločius orlaivius, kurie leidžia daug lengviau įvertinti linijų ir pastočių saugumą. Bendradarbiaujame su Lenkijos ir kaimyninių šalių valstybinėmis institucijomis. Planuojame toliau stiprinti savo išteklius, susijusius su fizine elektros perdavimo infrastruktūros apsauga“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas PSE vadovas Grzegorzas Onichimowski.
„Strateginės infrastruktūros atsparumui skiriame ypatingą dėmesį – nuolat stipriname tiek fizinį, tiek kibernetinį saugumą. Esame dėkingi partneriams iš Lenkijos už atliktą apžiūrą. Jų turima įranga leidžia ne tik detaliai įvertinti linijos būklę, bet ir operatyviai pastebėti netipinę veiklą“, – jam antrino „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Nurodoma, jog PSE sraigtasparniai, kuriuose įrengta specializuota įranga, padedanti įvertinti infrastruktūros būklę ir aptikti potencialias grėsmes jos apylinkėse, patruliavo visoje „LitPol Link“ jungties trasoje.
Be to, pažymima, kad nuo sausio vidurio elektros jungties „LitPol Link“ skirstyklą ir transformatorių pastotę Lietuvoje saugoti pradėjo ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai.
Dabar Baltijos šalys kartu su Rusija ir Baltarusija veikia rusiškoje IPS/UPS sistemoje, vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Maskvoje.
BRELL sutartį Lietuva nutrauks vasario 7 d., o vasario 8 d. atsijungusios Baltijos šalių operatorės pradės bendrą izoliuoto darbo bandymą.
Sinchronizacija su kontinentinės Europos zona ir atsijungimas nuo rusiškos elektros sistemos įvyks vasario 9 dieną.
Pradėjus sinchronizaciją, Baltijos šalys iš pradžių dirbs trise, kartu bandys palaikyti dažnį bei užtikrinti elektros gamybą, o vėliau per dar 2021 m. išplėstą „LitPol Link“ sinchroninę sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos prisijungs prie kitų Europos šalių.
Sinchronizacija užtikrins nepriklausomą, stabilų ir patikimą Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų dažnio valdymą ir prisidės prie regiono energetinio saugumo.
Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinami sinchronizacijos projektai iš dalies finansuojami ES lėšomis iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės.
Bendras finansavimas siekia maždaug 1,2 mlrd. eurų ir turėtų padengti iki 75 proc. visų kaštų.
Ruošiantis sinchronizacijai, Lietuvoje ruošiami 3 sinchroniniai kompensatoriai, įrengiamos naujos elektros perdavimo linijos, skirstyklos, atnaujinamos pastotės, atliekami kiti darbai.
Taip pat planuojama iki 2030-ųjų įrengti naują 700 megavatų (MW) galios jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti elektros rinkų integraciją.
Harmony Link“ projekto investuotojai yra Lenkijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatoriai – „Polskie Sieci Elektroenergetyczne SA“ ir „Litgrid“.
Trijų Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos operatorės dar pernai liepą informavo Rusiją ir Baltarusiją, kad nuo vasario nebepratęs dalyvavimo bendroje elektros sistemoje sutarties.