Tai nėra geras kelias
Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) buvo pavesta užduotis sudaryti Maisto tarybą. Tai yra patariamoji institucija, kurios steigimas numatytas XIX-osios Vyriausybės programoje. Maisto tarybos tikslas – skatinti darnią ir tvarią maisto sistemą Lietuvoje, stebėti kainų pokyčius ir siekti teisingo pelno paskirstymo.
Kovo 18 d. spręsti kainų galvosūkį ŽŪM padėjo Konkurencijos tarybos atstovai. Po susitikimo su minėtos tarybos astovais I.Hofmanas pripažino, kad maistų kainų mažinimo užduotis – ne iš lengvųjų, o veikiant laisvoje rinkoje kainų reguliuoti tiesiog negalima.
„Reguliuoti kainas būtų kraštutinė priemonė. Ją galima naudoti, bet tik trumpą laiką. Jei tai darytume ilgesnį laiką, neskatintume visų grandžių efektyvumo. Tai nėra geras kelias. Maisto taryba per socialinį dialogą aiškinsis, kodėl maistas kainuoja būtent tiek ir kaip kaina pasiskirsto visoje grandinėje“, – tvirtino ministras.
Jis neslėpė, kad maisto tiekimo grandinėje ne viskas „gražu ir teisinga“. Ministras pateikė 2023 m. vykusios pieno krizės atvejį, kai žaliavinio pieno supirkimo kainos krito – ūkininkai uždirbo mažiau, o kai kuriems pieno neapsimokė parduoti perdirbėjams – pieną pylė į laukus arba nemokamai gyventojams dalijo miestuose. Tuo metu prekybos lentynose pieno kaina nesikeitė, vartotojai mokėjo tiek pat, o didesnę dalį grandinėje uždirbo perdirbėjai ir prekybininkai.
„Ne viskas gerai su mūsų verslu“, – konferencijoje atvirai kalbėjo ministras.
Jis taip pat tvirtino, kad siekiant išsiaiškinti to priežastis, susiduriama su asociacijų ir atskirų įmonių nenoru teikti informaciją motyvuojant, kad to neleidžia daryti Konkurencijos taryba.
„Ne viskas gerai, yra daug problemų, kurias reikia skaidrinti, išsiaiškinti, ką ir kiek mes galime, o ko – ne. Kur yra ta riba, ypač, kas liečia kainas,“ – sakė žemės ūkio ministras I.Hofmanas.
Siūlo mažinti biurokratiją verslams
Kalbėdamas apie konkrečius veiksmus, kurie galėtų padėti mažinti maisto prekių kainas, jis įvardijo biurokratijos mažinimą verslams.
„Kalbu apie tai, kad jei nori pastatyti naują parduotuvę, kartais išaugęs biurokratijos mastas. Reikia parengti daugybę dokumentų, tam reikia daug laiko ir pinigų. Šiuo metu pastatyti naują prekyvietę nepalyginamai sunkiau nei prieš 20 metų. Valstybė tikrai gali atsisakyti perteklinio teisinio reguliavimo“, – tikino žemės ūkio ministras.
Jo teigimu, intensyvesnė žemės ūkio gamyba taip pat gali prisidėti prie maisto produktų kainų mažinimo. Jis pabrėžė, kad mažinti gamybos savikainą geba didesni pieno ūkiai, o tie, kurie turi iki 30–50 karvių, dirba nerentabiliai.
„Intensyvaus ūkio produkcijos savikaina mažėja. Tai tiesa, matome tai pienininkystės ūkiuose. Nedideli ūkiai iki 50 ar 30 karvių nėra rentabilūs, tai socialiniai ūkiai. Tačiau turime ieškoti balanso intensyvinant ūkius, nes ūkiams augant, išplečiant gamybą – susiduriame socialinėmis problemomis, kaimų nykimu. Vien tik ūkio intensyvinimas – irgi nėra mūsų kelias. Turime ieškoti aukso vidurio“, – akcentavo I.Hofmanas.
Ministras pabrėžė, kad Maisto taryba ir toliau ieškos būdų, kaip būtų galima efektyviau mažinti kainas. Konkurencijos tarybos atstovai kaip stebėtojai pakviesti į balandžio 15 d. vyksiantį antrąjį Maisto tarybos posėdį. Jame planuojama nagrinėti Žemės ūkio duomenų centro pateiktą atskirų produktų analizę.