„Kalbant apie aplinką arba stabilumą – taip, sutvarkius dabar tas mokestines korekcijas, ateinančius keturis metus mokesčiai keičiami nebebus“, – LRT televizijai pirmadienio vakarą sakė G. Paluckas.
Vyriausybės vadovas pabrėžia, kad svarbiausia, kad planuojami mokestiniai pakeitimai nebūtų našta ekonomiškai silpniausioms visuomenės grupėms ir drastiškai nesumažintų Lietuvos įmonių konkurencingumo.
„Pirmasis tikslas, kad tos mokesčių korekcijos neprispaustų ekonomiškai, finansiškai silpniausių visuomenės grupių. Ir antras dalykas, kad tas ar juridinių asmenų pelno mokestis, ar gyventojų pajamų mokestis nesumažintų drastiškai mūsų įmonių konkurencingumo – kad jis būtų ekonomikai pakeliamas ir sąžiningas“, – pabrėžė jis.
Siekdama didesnio finansavimo gynybai koalicinė taryba finalizavo mokestinės pertvarkos siūlymus. Sutarta dėl pelno mokesčio kėlimo 1 proc. – stambioms įmonėms jis augtų iki 17 proc., lengvatinis – iki 7 proc.
Be to, siūloma gyventojų pajamas apmokestinti pagal dydį, o ne jų rūšį ir pagal tris gyventojų pajamų mokesčio tarifus – iki 36 metinių vidutinių darbo užmokesčių (VDU) uždirbančių gyventojų pajamoms būtų taikomas 20 proc. tarifas, pajamoms nuo 36 iki 60 VDU – 25 proc., o virš 60 VDU – 32 proc. tarifas.
Siūloma ir įvesti cukraus mokestį saldiesiems gėrimams, 10 proc. apmokestinti draudimo sutartis, taikant 5 proc. lengvatą kai kurioms civilinės atsakomybės įmokoms.
Premjeras G. Paluckas anksčiau teigė, kad priėmus visus numatomus mokestinius pakeitimus būtų planuojama surinkti apie 500 mln. eurų per metus.