Socialdemokratai prisiminė per rinkimų kampaniją jų kritikuotą konservatorių draugystės su Taivanu politiką.

Pirmiausia premjeras G.Paluckas pareiškė, kad Lietuvos santykiai su Taivanu yra įšalę, jam tuoj pritarė ir Seimo pirmininkas S.Skvernelis, pasakęs, jog Vilniaus lūkesčiai plėtoti ekonominius ryšius su Taibėjumi neišsipildė.

Kritikos lavina valdžiusius konservatorius užgriuvo 2021 metų pabaigoje, kai Lietuva atidarė Taivano atstovybę.

Kinija pritaikė ekonomines sankcijas, o ambasados Vilniuje statusas pažemintas iki laikinojo reikalų patikėtinio lygio.

[[ge:lrytas:lrytas:37422897]][[ge:lrytas:lrytas:37427793]][[ge:lrytas:lrytas:37430211]]

Konservatoriai ir jų lyderis G.Landsbergis puolė aiškinti, kad prarastą Kinijos rinką su kaupu atsvers prekyba su Taivanu ir taivaniečių investicijos į Lietuvos aukštųjų technologijų įmones.

Didžiulės ekonominės žalos Lietuva iš tiesų nepatyrė. Tiesioginė Lietuvos prekyba su Kinija, nepaisant dar ankstesnės Vyriausybės pastangų, nebuvo įgijusi didelio masto, o didžiausia grėsmė, kad Pekinas puls blokuoti ir lietuviškų komponentų turintį ES gamintojų eksportą, nepasitvirtino.

Tai būtų buvęs skaudus smūgis į europines gamybos grandines įsitraukusiai Lietuvos pramonei, bet Kinija taip nepasielgė turbūt vengdama žalos savo prekybai su ES, kai JAV vis stiprino ekonominę kovą su Pekinu.

Galbūt ir Briuselis kažkiek užstojo Lietuvą.

Vis dėlto kitos ES šalys nesekė Lietuvos pavyzdžiu, atstovybių Taivano ar Taivaniečių pavadinimu neatidarė vengdamos peržengti raudonąsias linijas, o jas Pekinas nubrėžęs bet kokiems, netgi ir grynai simboliniams, šios salos valstybingumo nepripažinimo pažeidimams.

Dvišaliai santykiai su Kinija įsitempė jau ir anksčiau, kai Lietuva pasitraukė iš Pekino inicijuoto bendradarbiavimo su Rytų ir Vidurio Europos šalimis formato „17+1“, o Lietuvos diplomatijos vadovo raginimus sekti šiuo pavyzdžiu išgirdo tik kaimyninės Latvija ir Estija.

Per Seimo rinkimų kampaniją socialdemokratai vis baksnojo konservatorius, kad jie pridarė šaliai daug žalos išsišokdami su Taivano atstovybe.

G.Paluckas pažadėjo gerinti santykius su Kinija, grąžinti jos ambasadorių į Vilnių.

Bet Vyriausybės programoje apie tai neužsiminta. Neįsipareigoti santykių su Pekinu gerinimui Lietuvą verčia geopolitinė padėtis, kai JAV prezidentas D.Trumpas vis aštrina priešiškumą Kinijai, o ES pripažįsta, kad ši valstybė – didžiausia Vakarų konkurentė.

Šiaip ar kitaip, akivaizdu, kad konservatorių puoselėti naudos iš Taivano lūkesčiai neišsipildė.

Įkūrus atstovybę iš pradžių eksportuojamų gaminių srautas į šią turtingą 24 mln. gyventojų salą šiek tiek ūgtelėjo, o 2023 metais jau vėl sumažėjo 4,3 proc., pernai – dar nusmuko 6,5 proc. ir Taivanas tėra maždaug 71–73 vietoje mūsų prekybos partnerių sąraše.

Vienintelis privalumas – daugybė Seimo narių buvo pamaloninti pažintine kelione į šią šalį.

Lietuvos eksportas į Kiniją, 2022 m. smukęs iki 99,6 mln. eurų, vėl pamažu pradėjo augti ir pernai siekė 145,8 mln. eurų. Į svarbiausių mūsų šalies eksporto rinkų dešimtuką Kinija nepatenka, bet, kad ir kaip ten būtų, tai daugiau kaip penkiskart viršija prekybos su Taivanu apimtį.

Bet skaudžiausiai lietuvius nuvylė tikrai ne stagnuojanti prekyba su Taivanu, o puoselėtų vilčių, kad taivaniečiai investuos į mūsų šalies aukštąsias technologijas, ypač lustų gamybą, žlugimas.

Neatsitiktinai Seimo pirmininkas S.Skvernelis ironizavo, kad, pagal bendradarbiavimo su Taivanu politinių entuziastų šnekas, Lietuvoje jau turėtų veikti kokie 5 lustų fabrikai ir būtų milžiniškas ekonominis proveržis.

Nieko panašaus nėra, bet dėl to S.Skvernelis pirmiausia kaltina ne taivaniečius, o nuovokos neturėjusius buvusius valdančiuosius.

Iš tiesų buvo naivu laukti, kad Taivanas vien dėl atstovybės atidarymo perduos lietuviams savo technologines paslaptis, leidžiančias pirmauti pasaulyje lustų gamyboje. Išskyrus mažareikšmę paramą mokslui, nieko neįvyko.

Taivanas investicijoms Lietuvos taip pat nesirenka, nes ekonomiškai daug svarbiau įsitvirtinti, pavyzdžiui, Vokietijoje.

Ko gero, per daug optimistinės ir dabartinės konservatorių lyderio L.Kasčiūno viltys, kad ryšiai su Taivanu gali didinti JAV dėmesį Lietuvai ir net tapti amerikiečių karių pritraukimo į mūsų šalį priemone.

Regis, prisiminti Taivaną ir Kiniją valdančiuosius paskatino ir nauja ekonominė realybė JAV paskelbus drakoniškus muitus.

Prasideda kova dėl prekybos rinkų perskirstymo. Tai vers Briuselį persvarstyti ekonominius ryšius su rimčiausia konkurente, bet kartu geopolitine gigante Kinija.

Šiomis dienomis sukruto ir Lietuvos politikai.

Prezidentūra pareiškė, kad mūsų šaliai reikia atkurti normalius diplomatinius santykius su Pekinu, bet nenusižengiant principams.

Tą patį pasakė ir premjeras G.Paluckas, pridūręs, kad Taivaniečių ambasados pavadinimas neturėtų būti aukojamas.

Seimo pirmininkas S.Skvernelis jam antrino priminęs, kad tik Lietuva iš visos ES neturi normalių santykių su kinais.

Tik „aušriečių“ lyderis R.Žemaitaitis paragino keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą.

Patiriantiems milžinišką JAV spaudimą kinams irgi gali pasirodyti prasminga normaliai bendrauti kad ir su maža ES šalimi.

Žinoma, Lietuvai reikia rasti būdą, kaip tai įgyvendinti nesižeminant.

Nuėjusią valdžią baksnoję socialdemokratai patys šiuo klausimu nuveikė nedaug: apie tai priminė tik D. Trumpas