JAV prezidento Donaldo Trumpo muitų politika keičia visą pasaulį. Spėliojama, kas vyksta JAV prezidento galvoje: ar tikrai bandoma Ameriką padaryti vėl didžia, ar tik D.Trumpas nori tapti pasaulio valdovu?

Kaip bebūtų, į įvestus muitus sureagavo rinkos – per kelias dienas prarasti trilijonai. Kol kas niekas negali tiksliai prognozuoti, kas laukia toliau, mat daug kas priklausys nuo tarp valstybinių derybų ir pasiektų susitarimų. Tačiau mažai kas abejoja, kad įvesti muitai bent jau trumpalaikėje perspektyvoje stabdys tiek JAV, tiek Europos ekonomiką. Tiesa, pastarajai smūgis gali būti mažesnis nei amerikiečiams.

Kai kurie ekonomistai jau kalba apie visuotinę recesiją, naują didžiąją depresiją ir kitokius reiškinius, kurie gali kilti dėl D.Trumpo politikos.

Kur dėti pinigus, kai rinkos svyruoja kaip Mockaus laivelis Ramiajame vandenyne, klausimų kilo ir investuotojams. Išsamiai ta tema „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas ir Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas.

[[ge:lrytas:lrytas:37403194]]

– Žygimantai, kaip vertinate, kur atsidūrė pasaulis išrinkus D.Trumpą?

Ž.Mauricas: Esame labai dideliame finansų pasaulio štorme. Vyrauja milžiniškas neapibrėžtumas. Iš pradžių investuotojai nereagavo į D.Trumpo grasinimus pakelti tarifus ir įvesti juos ir pagrindiniams partneriams. Tačiau ta išlaisvinimo diena sujaukė rinkų nuotaikas.

Pradžioje tikėtasi, kad tai – D.Trumpo derybinis svertas išsiderėti didesnių nuolaidų arba tiesiog pritraukti pasaulinio dėmesį.

Bet kai jis paskelbė JAV išsilaisvinimo nuo prekybos deficitų dieną, rinkos suprato, kad žengtas didžiulis žingsnis ir kad dalis tarifų, tikėtina, bus ilgesnį laiką.

[[ge:lrytas:lrytas:37411215]][[ge:lrytas:lrytas:37427793]][[ge:lrytas:lrytas:37409736]]

– Rinkos nepatikėjo D.Trumpo ketinimais?

Ž.Mauricas: Baiminamasi, kad nukentės globalios įmonės, nes bus įvesti atsakomieji tarifai. Ypač nukentėtų paslaugų įmonės. Pavyzdžiui, apie 80 proc. „iPhone“ mobiliųjų telefonų pagaminama Kinijoje. Jeigu būtų įvesti dideli tarifai, telefonų kaina stipriai pabrangtų, o pardavimas sumažės.

Amerika yra didžiausia rinka pasaulyje, bet ji nėra didesnė nei visas likęs pasaulis.

JAV pradėjo kovoti prieš visą pasaulį kartu sudėjus, o tai jau sudėtinga. Todėl atsirado kalbų, kad iš to laimės Kinija. Europa iškart paskelbė, kad galbūt žengs kartu su Kinija – suprato rinkos, kad turi alternatyvų.

Dėl didelio neapibrėžtumo gali nukentėti JAV įmonės. Apie 70 proc. pasaulio akcijų rinkų sudaro JAV akcijų rinkos – kritimas iš esmės atspindi tą JAV santykinio dominavimo kvestionavimo pradžią. Dolerio susilpnėjimas ir aukso stiprėjimas rodo, kad JAV nebetraktuojama kaip saugi užuovėja.

Kitas dalykas – rinkos pernelyg reaguoja, labai svarbų vaidmenį vaidina emocijos.

– Mariau, D.Trumpas nėra ekonomistas – jis šioks toks verslininkas. Ar galėjo būti ekonomistų, kurie matytų naudos visame tame, kas čia daroma, ir galėjo taip patarti D.Trumpui? Ar manytumėte, kad tai vis dėlto jo paties fantazija?

M.Dubnikovas: Vedant paralelę su Mockaus (Aurimas Mockus, valtimi plaukęs per Ramųjį vandenyną – red. past.) valtimi, JAV ekonomika – super efektyvus organizmas, kuriame sėdi žmogus, nežinantis, ką daryti su ta valtimi. Ji verčiasi 30-tą kartą, visi pradeda kalbėti, kad kažkas turbūt ne taip: jeigu pradedi kovoti prieš Ramųjį vandenyną arba visą pasaulį, gaunasi labai keisti dalykai.

Netgi tarp didžiųjų premijas gavusių ekonomistų neatsiranda žmogaus, kuris galėtų pateisinti D.Trumpo veiksmus. Šiandien visi susiėmę už galvų.

[[ge:lrytas:lrytas:37435783]]

– Esu girdėjęs sakant, kad taip elgtis seniai reikėjo, nes JAV turi didelį prekybos deficitą.

M.Dubnikovas: Turiu labai paprastą paaiškinimą: prieš darant kiekvieną veiksmą turi savęs paklausti, ar pajamos bus didesnės ar mažesnės? Žiūrint į tai, kas vyksta, pajamos greičiausiai kris: jei mažės prekyba – mažės pelnai, jeigu mažės pelnai – mažės atlyginimai. Tai -globalu.

JAV vartojimas – didžiausias pasaulyje. Po visų šitų veiksmų tarptautinė apyvarta sumažės. Jei taip nutiks, turėsime visas neigiamas pasekmes.

Jei D.Trumpas pirmąją kadenciją buvo pozityvus verslui: mažesni mokesčiai, didesnės valstybės išlaidos, dabar – visiškai priešingai. Verslas susiėmęs už galvos: nežino, kaip atsivežti prekių ir kaip jas išvežti, kaip bus apmokestinamos paslaugos ir taip toliau.

Kinai šaltu veidu žiūri į amerikiečius ir tarsi galvoja: „Kada jūs atsipeikėsit?“

– Kinams tikriausiai muitai labiau kerta nei amerikiečiams?

M.Dubnikovas: Kerta visiems – grįžtu prie pajamų dinamikos: jos mažės visoje aplinkoje. Sudėtingas klausimas, kam muitai kerta labiau.

Kinams JAV – pagrindinė eksporto rinka: jų eksportas pradės lėtėti labai stipriai. Iš kitos pusės, jei prekės pabrangs 2–3 kartus, o gal iš vis neatkeliaus, nesu tikras, kad JAV vartotojas su tuo susitaikys.

Be to, JAV vartotojas yra įpratęs prie mažų kainų. Dabar gi TATA grupės automobilis turėtų pabrangti 22 tūkst. JAV dolerių.

Yra nuomonių, kad JAV bando izoliuotis, pakelti kainas, mokėti didelius atlyginimus, eksportuoti technologijas ir taip finansuotis. Bet tai neveikia.

– Žygimantai, mūsų rogutės jau slysta į recesiją? Lietuvoje kol kas kaip vartotojas to nejaučiu – viskas yra, kaip buvo.

Ž.Mauricas: Nenoriu gąsdinti, bet mes balansuojame ant bedugnės krašto. Fundamentaliai yra didžiulis lūkestis, kad D.Trumpas atsitrauks, ypač kalbant apie ES.

Istorija rodo, kad prekybos karai niekam geruoju nesibaigė. Labai geras pavyzdys – tarpukaris: kadangi Europa kariavo Pirmajame pasauliniame kare, JAV labai daug prekių vežė į Europą. Vėliau, Europai baigus kariauti, prasidėjo muitų tarifų karai. Tai lėmė prastą ekonominį dešimtmetį, depresiją.

Logiškai galvojant, jeigu kiekvienas šalis siektų užsiauginti savo bananus, tai nebūtų taip efektyvu, kai augina kelios šalys, o kitos iš jų perka.

[[ge:lrytas:lrytas:37435782]]

– Pavyzdys apie tarpukarį labai svarbus: toks jausmas, kad JAV įpratino įvairias šalis prie savo rinkos. Staiga uždedi muitus, bet įprotis vežti prekes lieka. Be to, vargiai kiniškos prekės brangs, nes kinai ras pinigų savo aruoduose dotacijoms.

Ž.Mauricas: Ne visai taip. Yra dalis prekių, kurias JAV eksportuoja į Europą. Įvedus muitus prekyba iš esmės sutrinka: kai Rusija uždraudė tam tikrų prekių importą 2004–2005 m., Europoje matėme labai daug protestų.

JAV irgi turi daug tokio tipo prekių. Praradus rinką įmonės imsis sprendimų, žinoma, mažins darbuotojų skaičių. Trumpalaikis poveikis – nebus, kur dėti dalies produkcijos.

Mėnesių klausimas, kai galime pamatyti didelius kylančius protestus – žmonės pradės reikalauti vyriausybių pagalbos. Priklausys, kiek tos pagalbos bus. Jeigu bus taip, kaip per pandemiją, turėsime infliacinę krizę – didžiulę infliaciją – nes pinigai bus metami į ekonomiką.

Jeigu paramos bus mažiau, tada turėsime augantį nedarbą. Labiau tikėtina, kad bus infliacinis scenarijus.

Košės galime prisivirti nemažai.

– Mariau, ko tikėtis paprastam žmogui? Gal aukso prisipirkti?

M.Dubnikovas: Lietuvoje turime vis dar pakankamai gerą aplinką: niekas nesugriuvo, kol kas niekas ir negriūna. Žmogui reikėtų daryti tai, ką geriausiai sugeba: eiti į darbą ir uždirbti pinigų.

Sako: nebijok didelių išlaidų – bijok mažų pajamų. Čia – blogiausia, kas gali nutikti. Ar taip gali būti? Gali, nes braidome po niekada nematytus vandenis.

Lietuva turėtų perskambinti visiems klientams ir pabandyti padidinti pardavimus arba užsitikrinti, kad jie judėtų artimiausiu 5–6 mėnesius į priekį.

Kitas dalykas: mes šioje situacijoje galime netgi savitai išlošti, jeigu šią krizę „prašoksime“, kaip „prašokome“ prieš tai buvusias dvi – pandemiją 2022 m. vasario 24 d. invazijos krizę, kai visiškai pakeitėme savo energetiką.

Mums reikia labai koncentruotis: apsikabinti vokiečius, lenkus, skandinavus ir visus kitus, didinti pardavimus ir lygiagrečiai, turint žaliąją energetiką, lieti plieną iš žaliosios energetikos ir gaminti iš to daiktus, kurie šaudo – jie tikriausiai bus paklausūs artimiausius 20 metų.

Galime pasinaudoti Europos Komisijos 800 mlrd. eurų fondu – tik reikia būti drąsesniems.

Ką dar galima daryti? Nekeisti savo investicinių sprendimų. Be to, gaudami pajamas turėtume naudotis periodiniu taupymu ir investavimu – turėtume naudotis tokiomis progomis ir didinti savo investicijas į tuos aktyvus, kuriuos suprantame.

– Ar galima tikėtis, kad dėl šito muitų karo atpigs ar brangs automobiliai? Buitinė technika? Gal, kol nepabrango, nusipirkti naują kompiuterį?

M.Dubnikovas: Labai mėgstu įdomius automobilius ir kartais juos perku iš JAV, šiandien su siaubu žiūriu, nes esu nusižiūrėjęs vieną eksponatą. Klausimas, koks bus muitas, kai jis atplauks po dviejų mėnesių.

Šiaip automobiliai iš JAV turėtų brangti. Jei pakils muitai ir įvežamiems automobiliams, dalis JAV gyventojų gali pradėti pirkti dėvėtus automobilius – jie irgi gali pradėti brangti. Klausimas, kaip atsakys Europa. Neapibrėžtumo labai daug.

Kalbant apie Europą, laikausi nuomonės, kad Europą kinai gali užtvindyti pigiomis prekėmis.

Bus labai įdomūs viražai dėl elektromobilių: Europai su kinais reikės draugauti, bet kinai bandys mums įkišti tas prekes, nes jiems pigiau bus eksportuoti būtent į Europą nei į JAV.

– Taip sužlugdys mūsų vakarietišką pramonę?

M.Dubnikovas: Mūsų pramonė jau dabar supranta, kad tai – didžiulė rizika, kad savikainos gali būti nerealios.

– Žygimantai, apie ką reikėtų pagalvoti? Ar jūs, kaip ekonomistas, kažkam specialiai ruošiatės?

Ž.Mauricas: Specialiai nesiruošiu.

Lietuviai vis dar per mažai įdarbina savo pinigus. Stipriai nukentėjome kaip valstybė per pandemiją ir po pandemijos – tų, kurie investavo į nekilnojamąjį turtą ar į akcijas, turto nelygybė labai stipriai išaugo.

Nereikia persistengti, bet reikia minimizuoti savigraužą. Įsivaizduokite kaimyną, kuris turi tokią pat pinigų sumą ir ją investuoja, o jūs – ne. Jei gerai pasiseka, po poros metų kaimynas gerai uždirbs. Bet reikia investuoti tiek, kad jei investuosite ir nepasiseks – nesigraužtumėte.

Niekas nežino, kas nutiks. Bet ilguoju laikotarpiu investuoti pinigai atneša grąžą. Ir reikia nesiblaškyti, nes daugiausiai praranda tie, kurie blaškosi.

[[ge:lrytas:lrytas:37436146]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Įspėja dėl labai įtemptos padėties: „Nenoriu gąsdinti, bet balansuojame ant bedugnės krašto“ (8)