Šių metų vasara buvo vėsiausia nuo 2017 metų. Kaip pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai, nebuvo fiksuotos nei vienos kaitros, o karščio dienų pasitaikė vos keletas. Tokie orai – peilis po kaklu ledų gamintojams.

„Lietuviai labai jautrūs orams. Pavyzdžiui, skandinavams orai mažiau rūpi – jie labiau pratę prie blogo oro, todėl ir tokių spontaniškų prekių kaip ledai ir gėrimai pardavimai ne taip reaguoja, – portalui Lrytas sakė „Premia KPC“ generalinis direktorius Alvydas Malakauskas. –

Su ledais dirbu nuo 2007 m. Mano karjeroje panašių vasarų į šiųmetę buvo tik pora“.

Gegužę, birželį, liepą, rugpjūtį, skaičiuojant tonažą, „Premia KPC“ pardavė 25 proc. mažiau negu pernai. Tačiau, anot pašnekovo, labai stipriai kirto visa Lietuvos rinka. Netgi privatūs prekės ženklai, atėmę nemažą dalį lentynų iš kitų gamintojų, kiek pakrito.

[[ge:lrytas:lrytas:37531721]]

Pagal kai kuriuos rinkos skaičiavimus, vertinant litrais, ledų rinka Lietuvoje gegužę traukėsi 34 proc., birželį – 23 proc., liepą – 10,5 proc.

UAB „Vikeda“, gaminančios „Dadu“ ledus, generalinis direktorius Algirdas Gauronskis naujienų portalui Lrytas perdavė, kad karštomis vasaros dienomis, kai temperatūra viršija 25 laipsnius Celcijaus, ledų vartojimas piko metu išauga keliskart.

[[ge:lrytas:lrytas:39448837]][[ge:lrytas:lrytas:39387112]][[ge:lrytas:lrytas:39410657]]

„Šiemet tokių dienų buvo ypač mažai, todėl bendrai rezultatai – skaičiuojant pardavimus Lietuvoje ir eksportą – palyginti su praėjusiais metais buvo 5 proc. mažesni. Visgi, vertinant atskirai, pardavimų rezultatai Lietuvoje krito labiau, o eksporte galutinei pelno eilutei turi įtakos didesnės logistikos ir sandėliavimo sąnaudos“, – komentavo A.Gauronskis.

Kadangi šią vasarą orai nelepino – birželis buvo neįprastai vėjuotas, o liepa ir rugpjūtis neįprastai šalti – ledų pardavimai savaime buvo mažesni.

Įvertinę, kokie buvo praėję sezonai, ledų gamintojai pagal juos dėliojo ir šio sezono tikslus. Kad planavo didesnes ledų gamybos ir pardavimų apimtis, neslėpė A.Gauronskis, jam pritarė ir A.Malakauskas.

„Mūsų savininkų lūkesčiai buvo tokie patys, kokie buvo puikūs treji pastarieji metai – trejus metus iš eilės augome. Todėl mums suformuoti tikslai buvo aukštesni, negu buvo praeitais metais. Būtų buvę labai gerai, jei būtume tikėjęsi, kad vasara bus vėsi.

Tokia ta mūsų duona: kaip ir Palangos verslininkai per trumpą laiką turime užsiauginti lašinių visai žiemai“, – sakė „Premia KPC“ generalinis direktorius.

O „Vikedos“ vadovas pridėjo, kad nors dėl oro sąlygų dalies tikslų Lietuvos rinkoje nepasiekė, eksporto rezultatai išliko gana stabilūs: šio ledų gamintojo eksportuojama apie 64 proc. produkcijos.

Rezervus kaupia iš anksto

Ledų gamintojai ruoštis vasarai pradeda anksčiau, nei ima kaisti oras, o netikėtai šalta vasara reiškia, kad sandėliuose kaupiasi per daug produkcijos.

„Pasiruošimą vasaros sezonui pradedame dar sausio–vasario mėnesiais, kad turėtume pakankamai produkcijos sandėliuose.

Esame viena didžiausių gamyklų Baltijos regione. Gamybą planuojame iš anksto tiek vietos rinkai, tiek eksportui – gaminame, sandėliuojame ir tiekiame prekybai.

Gamybos procesas yra gana inertiškas, todėl ledų gamybos nestabdome net tada, kai vasarą oro temperatūra kurią nors dieną nėra palanki vartojimui“, – aiškino A.Gauronskis.

A.Malakauskas neabejoja, kad su šalta vasara susijusios ir gausios akcijos ledams parduotuvėse.

[[ge:lrytas:lrytas:39465996]]

„Įsivaizduokite: iškelti tikslai, paleistos gamyklos. Mūsų pačių gamybiniai pajėgumai gana dideli – Baltijos šalyse turime du fabrikus. Jeigu vasarai neturėtume pasidėję likučio, esant karštam laikotarpiui vienos ir kitos pozicijos galėtume pritrūkti, todėl pasigaminame vadinamąjį buferį.

Manau, tą darė visi gamintojai. Visi tikėjosi, kad vasara tuoj ateis: jei ne birželį, tai gal liepą, jei ne liepą, tai gal rugpjūtį.

O dabar yra problemų ne tik gamintojams – patys prekybos tinklai savo prekių ženklų ledams taikė akcijas. Produkto galiojimai tiksi – juos reikia realizuoti.

Laimei, mes patys labai gerai susiplanavome likučius: birželio gale stabdėme gamybą – gaminome labai minimaliai. Galima sakyti, išlindome per adatos skylutę“, – komentavo pašnekovas.

Brango šviežias pienas

Vidutinė natūralaus žaliavinio pieno supirkimo kaina Lietuvoje šių metų rugpjūtį siekė 48,3 cento už kilogramą – 23,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Kaip rodo ES pieno rinkos observatorijos išankstiniai duomenys, pieno kaina šiais metais Lietuvoje augo du kartus sparčiau nei vidutiniškai ES šalyse.

„Šiais metais ledų gamybos savikainą ypač paveikė padidėjusi šviežio pieno kaina. Per metus ji ūgtelėjo apie 22 proc. – tai sudarė maždaug 11 centų už litrą. Kadangi šviežias pienas yra viena iš trijų pagrindinių mūsų gamybos žaliavų, o gamykla per metus sunaudoja apie 3 500 tonų pieno, vien šis pokytis reikšmingai padidino produktų savikainą – beveik 400 tūkst. eurų papildomų išlaidų“, – skaičiavo A.Gauronskis.

Tačiau tai – ne vienintelė žaliava, kurios kainos didina ledų savikainą. Sviesto kaina tarptautinėse rinkose 2024–2025 m. išaugo beveik 30 proc., o kakavos kainos pasiekė aukščiausią lygį per kelis dešimtmečius: kakava per pastaruosius metus pabrango daugiau nei 60 proc.

[[ge:lrytas:lrytas:39444840]]

Papildomą poveikį darė ir šiais metais daugiau kaip 12 proc. padidėjęs minimalus darbo užmokestis (MMA).

Kad suvaldytų didėjančią savikainą, pašnekovas teigė, kad „Vikeda“ investuoja į gamybos efektyvumą ir technologijas, optimizuoja tiekimo grandines bei siūlo inovatyvius produktus.

A.Malakauskas atkreipė dėmesį, kad įprastai vasarą pieno kaina kiek krisdavo, nes padidėdavo jo gamyba. Tačiau šiais metais ji visiškai nemažėjo. Negana to, stebimos tendencijos leidžia numatyti, kad kaina ir nekris.

„Žaliavų kaina gali būti netgi aukštesnė nei pernai. Bet kadangi konkurentai turi pilnus sandėlius ledų, rinka neleis branginti produkcijos“, – prognozavo „Premia KPC“ generalinis direktorius.

Estai ledus valgo ir žiemą

„Maxima LT“ Komunikacijos vadovė Snieguolė Valiaugaitė naujienų portalui Lrytas perdavė, kad šiemet, lyginant su 2024 m. vasaros sezonu, šiame prekybos tinkle ledų parduota 16 proc. mažiau.

Ledų kainos, palyginus su praėjusiais metais, pakilusios kiek daugiau nei 4 proc. Jų pokytį lemia vis dar aukštumose esančios pieno ir kakavos žaliavų, o taip pat ir kiaušinių kainos. Įtakos kainų pokyčiams turi ir nuo šių metų pradžios padidėję akcizai degalams, MMA kilimas, o taip pat ir išaugę prekių sandėliavimo kaštai.

„Kalbant apie akcijas, visą vasarą buvome pažadėję siūlyti mažiausias ledų kainas – kiekvieną savaitę pirkėjai galėjo rinktis vis kitų dviejų prekių ženklų ledus, kurie tą savaitę buvo patys pigiausi tarp didžiųjų prekybos tinklų“, – aiškino S.Valiaugaitė.

„Rimi Lietuva“ rinkodaros ir viešųjų ryšių vadovė Dalia Čenkienė portalui Lrytas nurodė, kad ledų kategorija Lietuvoje – viena labiausiai veikiama orų. Štai Estijoje orų įtaka pirkėjų įpročiams kur kas mažesnė – jie valgo ledus visus metus, nepriklausomai nuo oro temperatūros.

„Rimi“ ledų sezono metu bendri pardavimai buvo apie 10 proc. mažesni, tačiau šiemet pamatėme naują tendenciją, kad mūsų pirkėjai dažniau įsigijo multipakuočių, vieno kąsnio ledų, ledų tortų. Būtent šios kategorijos pardavimai augo apie 50 proc.“, – perdavė D.Čenkienė.

Tokia vasara – peilis po kaklu vienos prekės gamintojams: problemų turi ne tik jie, bet ir prekybos tinklai