„Jis (biudžetas – ELTA) buvo įvardintas kaip įtemptas, bet aš manau, kad yra ir tam tikri teigiami aspektai, kuriuos reikia paminėti – saugumas, socialinis saugumas, mūsų labiausiai pažeidžiamos grupės, ypač senjorai. Jų pensijos augs labiau nei suplanuota, nes indeksavimas leidžia peržiūrėti pensijas“, – žurnalistams antradienį Seime sakė M. Sinkevičius.
„Įprastai buvo planuota (pirmos pakopos pensijų – ELTA) indeksavimo dydis 8–9 proc., bet panašu, kad sutarėm, kad bus 12 proc.“ – aiškino jis.
M. Sinkevičiaus teigimu, kitąmet planuojama didinti „vaiko pinigų“ išmokas tėvams, kelti minimalią mėnesinę algą (MMA).
A. Kubilius sutinka, kad gynybai reikia skirti daugiau: su paskolomis ne viskas taip paprasta
Jis pakartojo, kad gynybai finansuoti kitais metais bus skiriama 5,2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Kaip visada, norų yra daugiau nei galima sau leisti – vis dėlto pagrindinis išlaidų šaltinis yra investicijos į mūsų visų – visuomenės, valstybės — saugumą“, – teigė M. Sinkevičius.
Susiję straipsniai
Pasak politiko, nors koalicijoje ieškoma būdų kitąmet didinti kelių finansavimą – Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP), Valstybinio kelių fondo lėšas, visgi gali būti, kad jis išliks panašiame lygyje.
Tai, M. Sinkevičiaus teigimu, susiję su nauja lėšų paskirstymo proporcija valstybiniams ir savivaldybių keliams.
„Šitam kontekste šiek tiek yra nerimo, kad savivaldybių keliai, kurie finansuojami iš KPPP, kadangi KPPP sumažėjo, o dalis pinigų iškeliauja į fondą, tai reiškia, kad iš sumažėjusios sumos savivaldai tektų mažiau“, – aiškino M. Sinkevičius.
Visgi politikas vylėsi, kad Seimo nariai šiuo klausimu bus aktyvūs ir pasiūlys, kaip didinti finansavimą savivaldybių kelių infrastruktūrai.
Į koalicijos posėdį – su šakočiu rankose: aidint skandalams užfiksavo politikų nuotaikas
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas tuo metu tikino, kad kitų metų biudžetas – tikrai įtemptas, tačiau jis turi būti suderėtas ir perskirstytas taip, kad deficitas neviršytų 3 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP)
„Mes privalome tilpti, nes jau šiais metais skolos aptarnavimas kainuos 800 mln. eurų. Aišku, mes galime viršyti, tačiau mes tada turėsime papildomai skolintis, o skolos aptarnavimas didės. Net jei neviršysime 3 proc. biudžeto deficito, 2027 m. mūsų skolos aptarnavimas jau sieks 1 mlrd. eurų“, – Seime žurnalistams sakė A. Sysas.
„Jei viršysime – pinigus, kuriuos iš (ekonomikos – ELTA) augimo galėtume panaudoti kažkokioms reikmėms Lietuvoje, turėtume naudoti susimokėdami skolas, taip sakant. Turime surasti balansą kalbant ir apie kelius, ir apie visus kitus poreikius“, – teigė BFK pirmininkas.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas savo ruožtu sakė, kad derinamame 2026 m. biudžete planuojama didinti finansavimą policijos pajėgumams.
„Pamačiau, kad biudžete yra numatyti projektai – finansavimo didinimai, kurie galėtų leisti padidinti policijos pajėgumų atlyginimus. Manau, kad tai gera tendencija, o dėl galutinių skaičių, turbūt, dar tarsimės“, – žurnalistams kalbėjo J. Olekas.
Tiesa, jis antrino savo partijos kolegoms, kad visiems valstybės poreikiams patenkinti lėšų biudžete – trūksta, tad itin svarbu yra ne tik biudžeto pajamas didinti, bet ir efektyviau jas paskirstyti.
„Kiekvienoje srityje, ar tai būtų sveikata, ar kultūra, ar švietimas, ar tie patys keliai, tikrai poreikis yra didesnis, negu šiandien gali valstybės biudžetas su tokiu perskirstymu finansuoti“, – sakė J. Olekas.
„Tai vienas dalykas pačių išlaidų, kitas – išlaidų efektyvumo. (...) Nors kartais atrodo priekaištingai skamba čia Seime, kad reikia auditų, bet man atrodo, kad tie auditai yra iš tikrųjų geras įrankis padėti patiems išsiaiškinti, ar nėra, sakyčiau, tokių nevisiškai pagrįstų išlaidų“, – kalbėjo socialdemokratas.
Parlamentarų siūlymai kitų metų biudžetui jo išdarkyti neturėtų
Seimo narių pateikti pasiūlymai kitų metų biudžetui buvo pakankamai racionalūs ir jo išdarkyti neturėtų, sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Visgi, jo teigimu, diskusijų parlamente kilti gali dėl finansavimo paskirstymo savivaldybių bei valstybiniams keliams.
„Nesakyčiau, kad (Seimo narių siūlymai – ELTA) biudžetą išdarkys – žmonės turi savo matymą, turi savo priotitetines sritis, tas, kas jiems yra svarbu, visi pasiūlymai iš tikrų jų buvo ganėtinai racionalūs ir išties svarbūs buvo skirtingo masto pasiūlymai – nuo kelių finansavimo didinimo iki kažkokios konkrečios įstaigos problemų“, – žurnalistams antradienį sakė K. Vaitiekūnas.
Anot jo, biudžete bus siekiama išlaikyti fiskalinį tvarumą, kad jo deficitas neviršytų pagal Mastrichto kriterijus nustatytos 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos.
„Manau, tą procesą tiesiog reikia kažkaip suvaldyti, susidėlioti prioritetus, išlaikyti tą fiskalinę drausmę, tada viskas bus gerai“, – aiškino ministras.
K. Vaitiekūno teigimu, ateinančio laikotarpio biudžete kelių finansavimą numatoma išlaikyti panašiame lygyje, kai kuriose srityse – ir didinti, taip pat peržiūrėti lėšų paskirstymą savivaldybių ir valstybiniams keliams.
„Ten yra kitokių teisinės technikos niuansų, kurie neleidžia lanksčiai panaudoti tam tikros lėšų dalies, tai turbūt daugiausiai aistrų ir kelia“, – sakė jis.
Anksčiau premjerė Inga Ruginienė yra teigusi, kad Vyriausybė Seimui valstybės biudžeto projektą pateiks laiku – iki spalio 17 d.
Biudžeto projektas po pateikimo Seime svarstomas dviem stadijomis.