Lietuva 2026-aisiais gali sužibėti ekonominiais rodikliais, bet po prognozuojamais gražiais skaičiais formuojasi ir įtampa – apie tai signalizuoja trys ekonomistai, sutariantys dėl vieno – lengvų sprendimų nebus.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis pabrėžia, kad Lietuva veikiausiai bus tarp sparčiausiai augančių ES ekonomikų, tačiau eksportuotojai jaus konkurencinį spaudimą, o darbo sąnaudų augimas viršijantis produktyvumą gali atvesti prie lėtesnio atlyginimų didėjimo ir didesnio nedarbo.

Tuo tarpu banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mato visai kitą darbo rinkos paveikslą – derybinė galia krypsta į darbdavių pusę, IT sektoriuje artėja atleidimai, o atlyginimų augimas, nors ir viršys infliaciją, bus kur kas nuosaikesnis nei pastaraisiais metais.

Ekonomistas Marius Dubnikovas akcentuoja vidinį vartojimo impulsą: II pensijų pakopos pinigai, gynybos projektai ir gyventojų perkamoji galia gali suteikti ekonomikai reikšmingą postūmį, nors pramonė dėl silpnos išorinės paklausos vis dar liks rizikos zona.

[[ge:lrytas:lrytas:40380142]]

Visgi, visi trys sutaria, kad kainų augimas bus nedidelis, o didžiausias spaudimas atsiras darbo rinkoje.

Situacija bus įtempta

Nors ekonomika augs, ekonomistai įspėja, kad 2026-aisiais darbo rinka išliks įtempta – derybinė galia vis labiau kryps darbdavių pusėn, o kai kuriuose sektoriuose pradės ryškėti atleidimų ir darbuotojų pertekliaus požymiai.

[[ge:lrytas:lrytas:40655516]][[ge:lrytas:lrytas:40636353]][[ge:lrytas:lrytas:40779819]]

Ekonomistas A. Izgorodinas sako, kad 2026 m. pradžia bus ne darbuotojų, o darbdavių pusėje.

„Tai reiškia, kad derybinę galią turės darbdaviai, o ne darbuotojai. Tą matėme ir praėjusių metų gale, nes dauguma pagrindinių darbdavių sumažino darbuotojų skaičių, atlyginimų augimas taip pat sulėtėjo iki tokio lygio, kokį matėme prieš pat COVID-19 pandemiją, todėl aiškiai matosi, kad darbuotojų trūkumo burbulas yra susprogęs ir darbo rinka iš esmės visiškai susibalansavo.

Taip pat sakyčiau, kad gera naujiena yra tai, kad atlyginimai 2026 metais didės. Augimas sieks maždaug 7 procentus ir viršys infliaciją, bet bloga naujiena, kad visgi tokio spartaus atlyginimų augimo, kaip 2025 metų pradžioje, tikrai nebus, nepaisant pensijų reformos“, – teigia ekonomistas.

Jis darbo rinkoje ypač išskiria IT sektorių, kurio laukia ne itin lengvi laikai.

„Aš manau, kad IT sektorius bus silpniausias iš visų Lietuvos darbo rinkos sektorių ir taps Lietuvos darbo rinkos inkaru, kalbant apie užimtumo dinamiką. Tą sako, iš esmės, visi išankstiniai rodikliai.

Atlyginimų augimas IT sektoriuje dabar yra lėčiausias nuo 2014 metų. Darbo valandų skaičius, kuris keliais ketvirčiais lenkia darbuotojų skaičiaus dinamiką, IT sektoriuje šiuo metu yra mažiausias per visą šitą rodiklio istoriją ir jis labai stipriai krenta. Tai iš esmės reiškia, kad netrukus prasidės atleidimai IT įmonėse. Ir tai yra susiję ir su to, kad IT burbulas, COVID-19 IT burbulas, yra visiškai sprogęs.

O kitas momentas yra dirbtinio intelekto integracija. Patyrę IT specialistai, vyresni specialistai, jie rinkoje taps dar svarbesni, bet jauniems specialistams, kurie ką tiek baigė universitetą, jiems įsidarbinti bus tikrai sunku, nes dalį jų darbų jau puikiai padaro dirbtinis intelektas“, – pažymi A. Izgorodinas.

Jam antrina ir M. Dubnikovas, sakydamas, kad labiausiai atlyginimų klausimu pradėjo stagnuoti IT sektorius ir tam, anot jo, yra kelios priežastys.

„Vienas dalykas, kad paskutiniu metu buvo labai didelis augimas, kuris išsemia savo potencialą. Antras dalykas – žemos kvalifikacijos programuotojų poreikis mažėja dėl technologinių pokyčių. Sunku indikuoti kaip pas mus, bet Jungtinėse Amerikos Valstijose yra stebima mažėjanti tokių specialistų paklausa“, – sako jis.

Tuo tarpu ekonomistas N. Mačiulis sako, kad 2026 metais Lietuvos ekonomikos augimas bus vienas sparčiausių ES, tačiau po blizgančiu fasadu pradės matytis ir besikaupiančios problemos.

[[ge:lrytas:lrytas:40795309]]

„Tikėtina, kad matysime nemažus skirtumus tarp į vidaus rinką ir į išorę orientuotų sektorių. Mažmeninė prekyba, NT vystytojai, statybų sektorius, net maitinimo įstaigos galės pasigirti didėjančia paklausa, tačiau eksportuojančioms įmonėms augimas nėra garantuotas.

Didžiausias JAV importo muitų poveikis ES ekonomikai pradės matytis tik 2026-aisiais metais. Tą poveikį gali pajusti net ir tie pramonės sektoriai, kurie nieko į JAV neeksportuoja. Taip bus dėl vis aštrėjančios konkurencijos ES rinkoje, į kurią keliauja beveik trys ketvirtadaliai Lietuvos prekių eksporto. Konkurencija čia sudėtingesnė ir dėl išorinių, ir dėl struktūrinių Lietuvos ekonomikos veiksnių“, – teigia ekonomistas.

Anot jo, nepalankus išorinis veiksnys yra tai, kad Kinijos įmonės dalį produkcijos nukreipia iš JAV rinkos į Europą, taip pat ir mažindamos jos kainą. Be to, Lietuvos įmonių darbo sąnaudų augimas gerokai lenkia produktyvumo augimą, dėl to mažėja kaštų konkurencingumas, kai kuriais atvejais jau prarandamos ir eksporto rinkos.

„Jei ši problema paaštrėtų, ateityje matysime ne tik lėtėjantį atlyginimų augimą, bet ir galimai aukštesnį nedarbo lygį“, – pabrėžia N. Mačiulis.

Didžiausią darbuotojų trūkumą pajus keli sektoriai

Pasak A. Izgorodino, didžiausią darbuotojų trūkumą pajus transporto ir mažmeninės prekybos sektoriai.

„2026 m. gali šiek tiek pagyvėti Europos ekonomikos ciklas ir darbuotojų skaičius transporto sektoriuje gali šiek tiek padidėti. Šis sektorius jau keletą metų iš eilės susiduria su dideliu darbuotojų trūkumu, bet 2026 metais tas trūkumas gali dar labiau paaštrėti“, – teigia jis.

Taip pat, anot ekonomisto, dideli pokyčiai matosi ir mažmeninės prekybos sektoriuje.

„Kalbant apie prekybininkų apyvartą, tai netgi atmetus kainų augimą, ji kiekvieną mėnesį muša istorinį rekordą. Tai yra, šiuo metu Lietuvos vartojimas net stipresnis negu COVID-19 pabaigoje, kai tiesiog viskas „būmino“.

Bet darbuotojų skaičius mažmeninės didmeninės prekybos įmonėse šiuo metu yra mažesnis negu prieš pat pasaulio finansų krizę. Kitaip sakant, apyvartos auga, o darbuotojų skaičiaus kreivė krenta. Ir tai yra tiesiogiai susiję su minimalios algos augimu, kuris žudo Lietuvos darbo rinką.

Atsitinka taip, kad dalis darbuotojų gauna daugiau, o kita dalis netenka darbo ir eina į Užimtumo tarnybą“, – pažymi ekonomistas.

Pasak jo, taip atsitinka todėl, kad šis sektorius yra labai jautrus minimaliai algai, ir kylant darbo kaštams prekybininkai tiesiog fokusuojasi į efektyvumo paieškas ir atleidinėja dalį darbuotojų.

[[ge:lrytas:lrytas:40795308]]

Ekonomistas M. Dubnikovas sako, kad didelį trūkumą pajus prekybos sektorius, tačiau didžiausią spaudimą po ilgesnės pertraukos gali pajusti statybų sektorius. Ir tai, anot jo, vyks dėl planuojamų svarbių statybų projektų, tokių kaip poligonų, nacionalinio stadiono, kitos įvairios infrastruktūros vystymas, kurie reikalaus labai daug statybininkų, įrengėjų, apdailininkų ir panašiai.

Tačiau, kaip teigia ekonomistas, didžiausia rizika kol kas išlieka apgyvendinimo ir maitinimo sektoriui, nes jis iš tiesų patiria dideles problemas.

„Dar po pandemijos neatsistatė, o ir vėliau iškilo reikšmingų problemų: nesugrįžo užsienio turistai, nutrūko iš Baltarusijos turistų atvažiavimas, labai sumažėjo vokiečių. Tai vienas dalykas – turistai, kitas – pasikeitė ir pačių lietuvių vartojimo įpročiai. Po pandemijos ėjimas į viešąjį sektorių ypač pasikeitė, todėl mes matome net ilgamečių, pradirbusių 10–20 metų, restoranų bankrotus."

Kai kurių laukia geri metai

Kaip paaiškino A. Izgorodinas, sėkmingi metai laukia kelių sektorių ir jis tai sieja su II pensijų pakopos reforma.

„Išskirčiau keletą sektorių – tai yra privačios kelionės, sveikatos paslaugos ir statybinių medžiagų pardavimai. Dar iš dalies NT sektorius ir gali būti įvairių automobilių pardavimai.

Šiems sektoriams bus patys geriausi metai, nes, remiantis Estijos pavyzdžiu, iš atsiimtų pinigų 70 proc. yra suvartojama, 30 proc. yra investuojama arba tie pinigai naudojami skubių įsipareigojimų sumažinimui.

Todėl manau, kad labai panašu bus ir Lietuvoje, apie 70 proc. pinigų, kurie bus atsiimti, bus išleidžiami minėtuose sektoriuose“, – aiškina jis.

Ar maisto kainos kils?

N. Mačiulis sako, kad daugeliui gyventojų 2026-ieji vėl bus spartaus pajamų ir perkamosios galios augimo metai – vidutinis darbo užmokestis didės bent 8 procentais, minimalus atlyginimas ir senatvės pensijos didėja daugiau nei dešimtadaliu.

Ir nors infliacija, anot jo, turėtų išlikti panaši kaip ir 2025-aisiais, sieks apie 3,5 procento, vis tik daugelio gyventojų pajamos augs bent dvigubai sparčiau nei kainos.

„Maisto ir kuro kainų augimas bus lėtesnis nei 2025-aisais, tačiau dėl didėjančių darbo sąnaudų ir toliau sparčiai brangs daugelis paslaugų“, – teigia jis.

Tuo tarpu A. Izgorodinas aiškina, kad maisto kainas veiks du aspektai. Tai yra minimali alga maisto kainas skatins didėti, nes maisto pramonė yra labai jautri šiam veiksniui, kaip ir žemės ūkis, bet iš kitos pusės – minimalios algos poveikį kompensuos energetika.

„2026 m. metais žadamas dar didesnis naftos kainų sumažėjimas. Taip pat tikėtina, kad ir dujų kaina Europoje liks žema. Tai reiškia ir trąšų, sakykime, kainos kritimą. Todėl galimai pamatysime tą maisto kainų padidėjimą, bet jis bus labai subtilus ir, manau, kad žmonės to labai stipriai neturėtų pajausti“, – dėstė jis.

Jam antrino ir M. Dubnikovas, pažymėdamas, kad reikšmingo kainų augimo tikėtis tikrai neverta, nebent kažkas rinkoje iš esmės nutiktų ir pasikeistų: ko nors neužaugins, užlies, nušals derlius. Bet iš esmės, anot jo, maisto kainų augimui nėra labai didelio pagrindo, nes elektros, arba kitaip sakant energijos kainos yra labai žemos, ir 2026 m. bus gerokai žemesnės negu 2025 metais.

[[ge:lrytas:lrytas:40795307]]

Pasidomėjus, ar nematyti kokių rizikų, ekonomistas džiaugėsi, kad Lietuva pagaliau susitvarkė su geopolitika, ir būtent todėl kainos yra pakankamai žemos. Tačiau kas liečia rinkos pokyčius dėl naftos, jis mano, kad tai yra neprognozuojama.

Todėl vienintelis faktorius, galintis lemti maisto kainų didėjimą, pasak jo, yra darbo jėgos brangimas, kuris, vėlgi, neturės tiek daug reikšmės maisto kainų pokyčiams.

Tačiau su ne maisto prekių kainomis gali būti visko, sako ekonomistas. Pasak jo, dėl II pakopos pensijų pinigų gali būti, kad prekybininkai šiek tiek kels kainas, matydami didesnes paklausas.

Atlyginimų augimas lėtės

Kalbėdamas apie atlyginimų dinamiką, A. Izgorozinas teigia, kad darbo rinka toliau lėtės ir atlyginimų augimas taip pat.

„Nors mano kolegos piešia optimistines prognozes, bet aš čia matau labiau pesimistinį scenarijų. Atlyginimų augimas 2026 m. sieks maždaug 7 procentus, bet nebus didesnis. Dėl to, kad kaip sakiau, derybinė galia yra įmonių pusėje. Ir tokio darbuotojų trūkumo, kaip anksčiau, tiesiog nebėra. Tai manau, kad atlyginimų augimas bus panašus kaip ir šiais metais“, – sako jis.

Vis tik, anot jo, atlyginimai kils sparčiau negu kainos.

„Aš manau, kad kainų augimas sieks maždaug 3,5 procentų, o atlyginimų maždaug 7 procentus. Todėl gyventojų perkamoji galia didės. Dar vienas veiksnys, kuris skatins perkamosios galios ne augimą, bet stabilumą, tai yra palūkanų aplinka, nes euribor 2026 metais bus lygiai toks kaip ir šiuo metu ir sieks 2 procentus.

Ir tai yra stipriai mažiau negu 2023 metų pabaigoje, kai jis siekė 4 procentus, o tai reiškia, kad tie gyventojai, kurie turi paskolą arba lizingą, jų perkamoji galia bus tikrai didesnė negu prieš porą metų, nes sumažės jų paskolų įsipareigojimai – kitaip sakant, sumažės paskolų įmokos.

[[ge:lrytas:lrytas:40795339]]

Visgi, didžiausią atlyginimų šuolį ekonomistas prognozuoja transporto sektoriuje būtent dėl darbuotojų trūkumo. „Gali būti, kad transporto sektoriaus vystytojams teks atidaryti savo biudžetus ir stipriai didinti atlyginimus.“, – akcentuoja jis.

Spartaus atlyginimų didėjimo neprognozuoja ir M. Dubnikovas. Jis pastebi, kad labiausiai atlyginimų augimo gali tikėtis tie, kurie mažiauiai uždirba. Kitiems šis scenarijus nebus toks geras.

„Tiems, kurie daugiau uždirba, atlyginimų augimas bus gerokai mažesnis – apie 5 ir mažiau proc. arba, kai kuriais atvejais, išvis nebus keliami“, – sako jis.

Lūkesčiai dėl pensijų reformos gali nepasiteisinti?

Ekonomistas A. Izgorodinas pažymi, kad kalbant apie bendrą ekonominę situaciją, pagal dinamiką, pagal bendrą pojūtį, galima numanyti, kad jie bus labai panašūs į 2025 metus.

Tačiau ekonomistas įsitikinęs, kad lūkesčiai dėl pensijų reformos, visgi, gali nepasiteisinti.

„Daug kas sako, kad pensijų reforma tiesiog išjudins ekonomiką, labai stipriai prisidės prie ekonomikos augimo, bet aš manau, kad pensijų reforma tik nestipriai prisidės prie ekonomikos augimo.

<..> Manau, kad BVP augimą lems visiškai tradiciniai dalykai, o pensijų reformos poveikis bus labai nedidelis. Taip pat – ir kalbant apie būsto rinką. Tiesiog dėl to, kad tų pinigų objektyviai neužteks tam, kad žmogus prieitų sprendimą pirkti dar vieną butą.

Tie pinigai, sutinku, tikrai pagyvins vartojimą. Bet kai žmonės pamatys realiai, kiek jie gali atsiimti pinigų, tai manau, kad dauguma supras, kad ten iki antro arba trečio buto dar šiek tiek trūksta“, – dėstė jis.

Tuo tarpu M. Dubnikovas piešia pozityvesnį scenarijų ir sako, II pakopos pensijų pinigai gali būti didelis postūmis ekonimikai.

„Estijos pavyzdys parodė, kaip dalis atsiimtų pinigų buvo išleisti įvairioms prekėms ir paslaugoms pirkti. Tai kadangi pinigų suma nėra maža, tai tikrai gali būti visai didelis postūmis. Plius kitas dalykas, kad 2026 metais prasideda visi gynybos projektai, poligonų statybos, infrastruktūros vystymo, o tai irgi yra pinigų įliejimas į Lietuvos ekonomiką, nes kažkam reikės maišyti betoną, tiesti kelius, statyti pastatus ir panašiai“, – kalbėjo jis.

[[ge:lrytas:lrytas:40795340]]

Be to, jeigu, anot jo, pasitvirtintų analitikų prognozės dėl 3,5 proc. augimo – būtų labai geras ženklas.

„Tai reikštų, kad vis tik vidutinės pajamos didėja sparčiau nei infliacija ir žmonių perkamoji galia, iš principo, auga.

Ekonominis augimas, vėlgi, įvairių institucijų nurodomas virš 3 procentų, tai jeigu toks skaičius pasitvirtintų, kas liečia BVP, tai galėtume sakyti, kad būsime vėl viena iš sparčiausiai augančių ekonomikų Europoje, kur tokio augimo praktiškai nėra arba kai kuriais atvejais netgi traukiasi“, – pastebi jis.

Lietuvai – ekonomistų įspėjimas dėl šių metų: „Tai žudo darbo rinką“ (6)