Technologijas draustų 27 ežeruose
AM derinti mėgėjų žvejybos taisykles pradėjo sausio 8 d. ir pasiūlymus iš suinteresuotų asmenų priima iki ketvirtadienio, sausio 22 d.
Sausio 20 d. išplatintame ministerijos pranešime teigiama, kad 27 vandens telkiniuose būtų draudžiamas sonarų naudojimas žvejojant iš vandens transporto priemonių, neribojamas sugaunamų karpinių žuvų (išskyrus lynus) kiekis, taikomas minimalus 65 cm leidžiamų sužvejoti lydekų ir sterkų dydis, atsisakoma viršutinio lydekų ir sterkų dydžio ribojimo. Žvejojant nuo kranto ir ant ledo sonarų naudojimas nebūtų draudžiamas.
12 metų tarnyboje, o uždarbis siekia 900 eurų į rankas: pareigūnai įspėja – rinksis tiek, kiek reikės
„Tokia nuostata pasiūlyta kaip viena iš priemonių, padėsiančių sumažinti sugaunamų plėšriųjų žuvų skaičių, nes aptariamuose vandens telkiniuose plėšriųjų žuvų kiekį siekiama padidinti ir taip reguliuoti karpinių žuvų skaičių.
Tuo tarpu sonarai, ypač Livescope, (prietaisas, leidžiantis matyti realiu laiku vaizdą po vandeniu – aut. past.) leidžia intensyviai persekioti lydekas ir sterkus, todėl jų naudojimas nesuderinamas su kitomis biomanipuliacijos priemonėmis ir tikslais“, – teigia ministerija Lrytas adresuotame komentare.
Susiję straipsniai
Siūlymą vadina nelogišku
Laivų ir katerių centro „Nemus“ vadovas Vytenis Pranskevičius tokiuose AM siūlymuose pasigedo logikos. Jis įsitikinęs, kad žalą daro ne technologija, o neatsakingai besielgiantis žmogus. Maža to, jis įžvelgia grėsmę, kad nuo vandens telkinių patraukus sąmoningus meškeriotojus – daugės brakonierių.
„Ne elektronika daro kažką blogo, o vartotojas. Ir lazda neprotingo žmogaus rankose gali padaryti žalą. Turime aibę pavyzdžių, kai klientus į vandenis išleidžiame su naujais laivais. Galiu pasakyti, kad 95 proc. žmonių, perkančių žvejybinį katerį, į aeratoriaus talpą žiūri kaip į puikią vietą maisto produktams, gėrimams. Jie man patys sako, kad ten žuvies niekada nedės.
Žmonės pirkdami elektroniką tikrai negalvoja apie mėsą, kad prigaudys jos kalnus. Žmonės žvejoja dėl malonumo. Elektronika kaip tik prie vandens telkinių atveda daugiau logiškai ir konstruktyviai mąstančių žmonių“, – nesupranta, kodėl ministerija nori žengti tokių draudimų keliu V.Pranskevičius.
Baiminasi, kad draudimų bus dar daugiau
Verslininkas ir ilgametis meškeriotojas sako, kad tokie AM siūlymai iš esmės mažins pačių sonarų, echolotų patrauklumą Lietuvoje. Nerimaujama, kad įvedus draudimą keliasdešimt ežerų – tuo apsiribojama nebus.
„Žmonės pamatę, kad čia jie negali žvejoti, važiuos į gretimas valstybes. Ten apsistos sodybose, ten pils degalus, leis pinigus. Čia kaip ir megztinio traukiamas siūlymas – pasekmės bus. Naujiems vartotojams bus tikrai nemenka baimė – jei draudžia dabar, gal draus ir toliau? Žmonės tiesiog bijos pirkti įrenginius. Pučiamas baubas, kad tos technologijos kažkoks blogis, kad jos pavojingos“, – tikina „Nemus“ centro vadovas V.Pranskevičius.
Ministras pakvietė padiskutuoti feisbuke
Kokia paties ministro K.Žuromskio pozicija šiuo klausimu – sužinoti nepavyko. AM atstovai tepasakė, kad įsakymo projektas yra derinamas ir pastabas dėl jo galima teikti iki sausio 22 d.
„Aplinkos ministras siekia išsamiai įvertinti gautas pastabas, susirinkti skirtingas nuomones ir kartu su specialistais peržiūrėti siūlomą reguliavimą. Sprendimas bus priimtas įvertinus argumentuotas pastabas ir užtikrinus, kad siūlomos nuostatos būtų pagrįstos ir subalansuotos“, – nurodo AM.
Praėjusį penktadienį, sausio 16 d., K.Žuromskas savo feisbuke pakvietė meškeriotojus išsakyti savo nuomonę ne tik dėl siekio apriboti sonarų naudojimą, bet ir dėl didžiųjų žuvų – lydekų ir starkių bei margųjų upėtakių apsaugos mažinimo.
Primename, kad dar 2024 m. AM apsisprendė daugiau dėmesio skirti didelių žuvų apsaugai. Tuomet priimtos taisyklės, kad didesnes nei 80 cm lydekas ir didesnius nei 65 cm sterkus būtina paleisti, o visa margųjų upėtakių žūklė vyksta vadinamuoju „pagavai-paleisk“ principu.
O naujai pateiktame projekte siūloma leisti paimti dvi lydekas, iš kurių viena gali būti didesnė nei 80 cm. Taip norima leisti paimti du sterkus, iš kurių vienas gali būti didesnis nei 65 cm. AM siūlo vienos žūklės metu leisti pasiimti ir vieną margąjį upėtakį.
Šis ministro įrašas tapo bene populiariausių jo feisbuko sienoje. K.Žuromskas sulaukė daugiau nei 300 komentarų. Didesnė dalis komentatorių ragino ministrą nepasirašyti šių taisyklių.
Dalis internautų atkreipė dėmesį, kad taisyklės keičiamos per dažnai, kiti laidė kritikos strėles, kad ministerija užuot saugojusi gamtą, ją nori dar labiau eikvoti.
Tautvydas rašo: „Visiškai nepritariu pakeitimams. Atrodo pradėjome saugoti trofėjines žuvis, kurios džiugina visus žvejus – tiek mėgėjus, tiek sportininkus. Paneigėme mitą, kad jos neišgyvena. O upėtakių ištekliai tikrai neatsistatė, kad vėl leistume juos imti.“
Jam pritarė ir Edvardas, pažymėdamas, kad būtent technologijos Lietuvos meškeriotojams sportininkams leido įsitvirtinti pasaulinio lygio varžybose: „Elektronikos draudimai yra absoliučiai nelogiški, lietuviai yra labai stiprūs žvejai ir spiningavimo iš valčių varžybose, mes esame tapę pasaulio čempionais. Sportininkai tikrai garsina Lietuvą, o tai daro būtent naudodami naujausias echolotų technologijas.“
Apie tai pasisakė ir garsus TV laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas Paulius Korsakas. „Visiškai nepalaikau žūklės taisyklių pakeitimo. Net neabejoju, kad TV laidos „Vienam gale kablys“ žiūrovai tikrai palaikys mane ir yra prieš. Šie taisyklių pakeitimai – žingsnis atgal į akmens amžių. Argumentų tikrai pakanka perskaičius visus komentarus po šiuo postu“, – teigia žinomas meškeriotojas P.Korsakas.
Kai kurie žvejybos gidai netgi įrašė vaizdo įrašus, kuriuose išsakė nepratarimą. Vienas jų – Evaldas Bubulis, kuris vylėsi, jog „sveikas protas nugalės ir nebus priimti pasiūlymai“.
Šiuo metu pastabas dėl AM projekto pateikė net 67 asmenys.
Lrytas susisiekė ir su AM viceministru Edmundas Mačieža.
Jis neslėpė, kad jie daug meškeriotojų laiškų, juos ministerijos vadovybė skaito ir situaciją analizuoja. Viceministras taip pat užtikrino, kad sprendimas bus priimtas tik išklausius abi puses.