Tyrimas rodo, kad pasaulio ekonomika į 2026-uosius įžengė išliekant aukštam geopolitiniam ir finansiniam neapibrėžtumui, tačiau net ir tokiomis sąlygomis bendras augimas, tikėtina, išliks stabilus.
„Coface“ prognozuoja, kad 2026 m. pasaulio BVP augs 2,6 proc., palyginti su 2,8 proc. 2025 m. Mažėjimą labiausiai lems Kinijos ekonomikos augimo sulėtėjimas iki 4,4 proc. (2025 m. – beveik 5,0 proc.). Išsivysčiusios ekonomikos vidutiniškai augs 1,7 proc., euro zona – 1,2 proc.
Nepaisant JAV muitų politikos ir išaugusių prekybos įtampų, 2025 m. pasaulinės prekybos apimtys padidėjo 3,9 proc. – daugiau nei tikėtasi. Tai lėmė mažesnis nei prognozuotas faktinis JAV muitų tarifas (vidutiniškai 9,4 proc.) bei tiekimo grandinių perorientavimas į trečiąsias šalis.
„Atlyginimai auga, darbo našumas – krenta“: atsakė, ką rodo tokia situacija
Vis dėlto įmonių mokumo situacija išlieka įtempta. Išsivysčiusiose ekonomikose bankrotų skaičius 2025 m. padidėjo apie 5 proc., o JAV antroje metų pusėje – net 15 proc. Prognozuojama, kad 2026 m. nemokumo lygis daugelyje šalių išliks aukštas ir daugiau nei ketvirtadaliu viršys priešpandeminį vidurkį.
Lietuva: vidaus paklausa ir investicijos spartins augimą
Susiję straipsniai
2025 m. Lietuva buvo viena sparčiausiai augusių ES ekonomikų – BVP padidėjo 2,7 proc., o ketvirtąjį ketvirtį metinis augimas siekė 2,5 proc. Tokį rezultatą skatino apdirbamoji gamyba, prekyba, transporto ir sandėliavimo paslaugos.
Lietuvos BVP augimas 2026 m. turėtų paspartėti iki 3,4 proc., daugiausia dėl stiprėjančios vidaus paklausos ir didesnių investicijų.
Pasak Mindaugo Valskio, „Coface Baltics“ rizikos valdymo departamento direktoriaus, pagrindiniai augimo veiksniai bus ekonominiai vidaus sprendimai ir efektyvesnis ES lėšų panaudojimas.
„Vidaus paklausą stiprins antrosios pakopos pensijų sistemos pakeitimai, leidžiantys daliai gyventojų atsiimti sukauptas lėšas, 11 proc. didinamas minimalus mėnesinis atlyginimas ir augančios pensijos – tai turėtų didinti vartojimą. Be to, 2026 m. tikimasi spartesnio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų įsisavinimo, kuris skatins investicijas ir viešuosius projektus“, – pažymi M. Valskysjis.
Kitoms Baltijos šalims prognozuojamas lėtesnis BVP augimas: Latvijai – 2,1 proc., Estijai – 1,9 proc.
Lietuvai – gerėjančios naujienos eksporto rinkose
M. Valskio teigimu, Lietuvos verslui aplinka 2026 m. turėtų būti palankesnė, palyginti su ankstesniais metais. Svarbiausių prekybos partnerių – Lenkijos ir Vokietijos – ekonomikų augimas spartės.
Prognozuojama, kad Lenkijos ekonomika 2026 m. augs 3,8 proc. (2025 m. – 3,6 proc.). Vokietijos ekonomika, po silpno 2023–2025 m. laikotarpio, šiemet turėtų grįžti prie nedidelio, apie 1 proc. augimo.
Ekspertų vertinimu, tai daugiausia lems aktyvuota vidinė ilgalaikė 500 mlrd. eurų vertės ekonominės stimuliacijos programa. Nors numatomas augimas yra šiek tiek dirbtinis, verslui tai bet kuriuo atveju yra galimybė. Vokietijoje dėl didesnio energijai imlių gamintojų stabilumo didėja pramoninės įrangos, infrastruktūros medžiagų, su gynyba susijusių technologijų paklausa, o atsigavę viešbučių ir statybos sektoriai gali dar labiau paskatinti importo augimą.
Vis dėlto nederėtų pamiršti ir rizikos veiksnių, ypač susijusių su gana silpnu ekonominiu augimu ilgalaikėje perspektyvoje, galimu uždelstu investicijų ciklu viešuosiuose pirkimuose bei politikos prioritetais, kurie gali greitai pasikeisti dėl politinio spaudimo.
„Pozityvi žinia Lietuvos eksportuotojams – pagerinti kai kurių svarbių rinkų rizikos įverčiai. Lenkijos rizikos vertinimas pagerintas iš A4 į A3, o Švedijos – iš A3 į A2, – atkreipia dėmesį M. Valskys. – Lenkija tradiciškai patenka į antrą arba trečią vietą pagal Lietuvos eksporto apimtis. Lenkijos ūkio augimą lems investicijų pagyvėjimas, ypač dėl ES fondų lėšų panaudojimo, stipri vidaus paklausa ir gerėjančios finansavimo sąlygos – šie veiksniai kompensuos tarptautinių rizikų poveikį.“
Švedijos ekonomiką palaiko stipri vidaus paklausa, gerėjanti darbo rinka ir ekspansinė fiskalinė politika. Į Švediją Lietuva tradiciškai eksportuoja baldus, medieną, inžinerinės pramonės sprendimus, teikia paslaugas.
Lietuvai suteiktas A4 (reasonable) įvertis. Toks pat verslo aplinkos rizikos įvertis išlaikytas ir Latvijai. Estijos rizikos lygis vertinamas geriau – A3 (satisfactory), atspindint stipresnę fiskalinę poziciją ir palankesnę verslo aplinką.
Įvardintos mažiausiai ir labiausiai rizikingos pasaulio ekonomikos
Iš viso įmonė atliko 7 šalių rizikos įverčių pakeitimus (6 – gerinimai) ir 9 sektorių vertinimų pakeitimus (7 – gerinimai). Įverčiai pagerinti Čilei, Kiprui, Ekvadorui ir Barbadosui, o pablogintas – Senegalui (dėl fiskalinės drausmės problemų ir augančios skolos).
Norvegija yra vienintelė šalis, kuriai suteiktas aukščiausias A1 įvertis (labai žema rizika). Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir Kanadai suteiktas A2 įvertis, reiškiantis žemą verslo nemokumo riziką.
Japonija, Pietų Korėja, Australija taip pat vertinamos A2 lygiu. Vokietijai, Prancūzijai ir Ispanijai priskirtas A3 įvertis, rodantis patenkinamą rizikos lygį, tuo tarpu Italija vertinama A4 kategorijoje, kuri reiškia vidutinišką riziką. Kinijai suteiktas B lygio įvertis, atspindintis gana aukštą verslo kreditavimo riziką. Ukrainai, Baltarusijai, Rusijai skirtas D įvertis (labai aukšta rizika). Blogiausiai – E (extreme) – vertinamos tokios šalys kaip Afganistanas, Sirija, Libanas, Irakas, Jemenas, Sudanas, Pietų Sudanas, Somalis, Šiaurės Korėja ir Venesuela.
Remiantis 2026 m. vasario mėn. įmonės sektorių rizikos žemėlapiu, Vidurio ir Rytų Europoje palankiausiai vertinami farmacijos, energetikos ir IRT sektoriai – jie priskiriami žemos arba vidutinės rizikos kategorijai. Mažesnės rizikos kategorijoje taip pat išlieka mažmeninė prekyba.
Tuo tarpu aiškiai rizikingais laikomi statybų, tekstilės–drabužių, transporto ir medienos sektoriai, kurie vertinami kaip aukštos arba labai aukštos rizikos. Automobilių, chemijos, metalų ir popieriaus pramonė patenka į aukštesnės rizikos segmentą – jos nėra tokios kritinės kaip statybos ar tekstilės sektoriai, tačiau išlieka jautrios cikliniams svyravimams ir paklausos silpnėjimui.
2026-ieji – atsparumo testas
Nors geopolitinis neapibrėžtumas išlieka – nuo JAV prekybos politikos iki įtampų Artimuosiuose Rytuose – daugelis ekonomikų demonstruoja struktūrinį atsparumą: įmonės diversifikuoja tiekimo grandines, o viešosios investicijos palaiko paklausą.
„Lietuvos atveju spartesnis nei daugelyje ES šalių augimas ir gerėjantys pagrindinių prekybos partnerių įverčiai sudaro palankesnes sąlygas verslui. Vis dėlto išlieka jautrumas išorės paklausai ir finansavimo sąlygoms“, – reziumuoja M. Valskys.