Asmuo atgabentas į Lietuvą lėktuvu penktadienį apie 22 val. ir perduotas konvojaus pareigūnams, kurie pristatė V. Antonovą į Vilniaus areštinę.
Rusijos Federacijos pilietis V. Antonovas – vienas iš nuteistųjų buvusio banko „Snoras“ vadovų baudžiamojoje byloje, buvo sulaikytas 2025 m. gruodžio 9 d. Badene (Prancūzija) vykdant Generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį.
Primename, kad 2024 m. lapkričio 5 d. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, buvusio banko „Snoras“ vadovą ir pagrindinius akcininkus Raimondą Baranauską ir V. Antonovą pripažino kaltais dėl banko turto pasisavinimo, jo iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo organizavimo ir dokumentų klastojimo bei jų panaudojimo.
N. Grunskienė – apie 14 metų besislapsčiusį buvusį „Snoro“ banko vadovą V. Antonovą: pateikė, kas žinoma
Teismas R. Baranauskui ir V. Antonovui skyrė po 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Iš jų solidariai konfiskuota 105 mln. eurų valstybės naudai.
Tokių bausmių prašė ikiteisminį tyrimą organizavęs ir valstybinį kaltinimą teisme palaikęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.
Susiję straipsniai
Tai pirmoji tokių nusikaltimų baudžiamoji byla, kurioje kaltinamieji R. Baranauskas ir V. Antonovas buvo teisiami nedalyvaujant jiems teismo procese, kadangi jie slapstosi ir nėra pasiekiami Lietuvos teisėsaugai.
Ikiteisminį tyrimą, kurį Generalinė prokuratūra pradėjo 2011 m. pabaigoje, atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai.
Tyrimas, kurį organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai, buvo pradėtas gavus ir įvertinus Lietuvos banko informaciją apie „Snoro“ banke nustatytus pažeidimus bei galimus nusikaltimus šalies finansų sistemai, nuosavybei, valstybės tarnybai. Valstybinį kaltinimą teisme palaikė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.
Primintina, kad galimybė pabaigti šį ikiteisminį tyrimą atiduodant jį teisminiam nagrinėjimui atsirado tik po to, kai 2017 m. spalį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė atitinkamas Baudžiamojo proceso kodekso pataisas.
Jos nustatė, kad ikiteisminiuose tyrimuose dėl nusikaltimų, kuriais padaryta didelė žala ir kuriuose įtariamas asmuo yra ne Lietuvos teritorijoje ir negali būti išduotas ar perduotas Lietuvos Respublikai, prokuroras kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu pripažinti tokį asmenį įtariamuoju. Įstatymo pakeitimai sudarė sąlygas tęsti tokius ikiteisminius tyrimus ir vėliau teisti besislapstančius asmenis jiems nedalyvaujant teismo procese.
Baudžiamosios bylos duomenimis, nuo 2008 m. rudens iki 2011 m. vasaros buvo atliktos 35 didelės vertės (nuo 5 mln. iki 74 mln. eurų vertės) „Snoro“ banko piniginių lėšų ir vertybinių popierių pervedimo operacijos į asmenines sąskaitas Šveicarijos Konfederacijoje veikiančiuose bankuose.
Taip pat, bylos duomenimis, nuo 2009 m. iki 2011 m. buvo atlikti 2 didelės vertės neteisėti sandoriai su „Snoro“ turtu, dėl kurių iššvaistytas bankui priklausantis turtas ir padarytas 14,5 mln eurų nuostolis. Dėl visų šių veiksmų minėtas bankas patyrė beveik 0,5 mlrd. eurų žalą.
Šiam ikiteisminiam tyrimui prokurorai ir FNTT pareigūnai skyrė ypatingą dėmesį. Generalinės prokuratūros prokurorai nuolat bendradarbiavo su prokurorais Jungtinėje Karalystėje bei dalyvavo Londono teisme, nagrinėjusiame kaltinamųjų V. Antonovo ir R. Baranausko ekstradicijos Lietuvos Respublikai bylą, kur prokurorai teikė paaiškinimus.
Šio ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta apie 90 liudytojų, iš kurių virš 20 buvo apklausti užsienio valstybėse. Parengta ir išsiųsta virš 200 teisinės pagalbos prašymų į 21 skirtingą užsienio valstybę, atlikta apie 50 procesinės prievartos veiksmų (kratų, dokumentų poėmių).
Ikiteisminio tyrimo metu FNTT buvo atlikta 12 ūkinės – finansinės veiklos specialistų tyrimų, kurie sudaro beveik 100 tomų bylos medžiagos, atlikti 7 skaitmeninės informacijos (kompiuterių ir laikmenų) tyrimai. Šią bylą sudaro virš 900 tomų dokumentų.
Tyrimo metu didelę pagalbą suteikė Eurojustas, Lietuvos ambasados užsienyje, užsienio kolegos bendradarbiaudami atliekant asmenų apklausas, renkant ikiteisminiam tyrimui reikšmingus duomenis ir gaunant dokumentus.
2019 m. pabaigoje baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Nuteistųjų gynėjams pateikus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teisme priimto apkaltinamojo nuosprendžio, šiuo metu byla nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme. Pirmas teismo posėdis numatytas birželio 29 d.